Apie:
Katulas (Gaius Valerius Catullus, ~84–54 m. pr. Kr.) – vėlyvosios Romos Respublikos lyrikas, garsėjęs neoterikų („naujųjų poetų“) stiliumi: trumpais, intensyviais, asmeniškais eilėraščiais apie meilę, neapykantą, draugystę ir politinį pasišaipymą. Jo meilės objektas Lesbija beveik neabejotinai tapatinama su aristokrate Clodia Metelli. Su Romos valdžia Katulas turėjo audringų santykių – ypač dėl satyrų prieš Cezarį ir jo aplinką.
Kada ir kokiame kontekste Katulas gyveno?
Laikotarpis: apie 84–54 m. pr. Kr. – tai vėlyvosios Respublikos neramumų metas, kai Romoje veikė Cezaris, Ciceronas, Pompėjus. Kilmė: kilęs iš Veronos, turtingos raitelių luomo šeimos. Jo tėvas netgi priimdavo Julių Cezarį kaip svečią. Gyvenimas: daugiausia praleido Romoje, kur bendravo su poetais Licinijumi Kalvu, Helvijumi Cinna, biografu Kornelijumi Nepotu.
Kaip Katulas rašė – jo stilius ir poetika
Katulas priklausė neoterikams – poetams, kurie siekė:trumpumo, elegancijos, rafinuotos formos;asmeniškumo, emocinės atviros išpažinties; graikų lyrikos (ypač Sapfo) imitacijų ir transformacijų.
Jo poezija: labai asmeniška, dažnai nepaprastai atvira – nuo ekstazės iki neapykantos; rašyta įvairiais metrais, ypač hendekasilabiu (11 skiemenų eilute); apima meilės eilėraščius, satyras, epigramas, elegijas, net epinę mini poemą (Peleo ir Tetidės vestuvės).
Katulo garsioji formulė „Odi et amo“ – „Neapkenčiu ir myliu“ – puikiai apibūdina jo emocinį diapazoną.
Katulo ir Lesbijos santykiai
Kas buvo Lesbija? Dauguma mokslininkų sutinka, kad Lesbija – tai Clodia Metelli, kilusi iš galingos Claudijų Pulchrų giminės, sesuo skandalingojo Publijaus Klodijaus. Ji buvo išsilavinusi, politiškai įtakinga, garsėjusi savo ryšiais ir meilužiais. Santykių dinamika: pradžioje – euforija, idealizacija, aistra („duok man tūkstantį bučinių…“); vėliau – abejonės, pavydas, išdavystės motyvai; galiausiai – skausmingas išsiskyrimas, kartėlis, bet ir neišblėstanti priklausomybė.
Katulas Lesbiją vadina: mea vita („mano gyvenimas“); lygina su Venera, grožio deive; bet kartu kaltina neištikimybe, melu, žiaurumu. Jo meilės ciklas – vienas pirmųjų psichologiškai gilių meilės portretų Europos literatūroje.
Katulas ir Romos valdžia
Katulas nevengė aštrios satyros ir netgi atvirų įžeidimų: Julius Cezaris, jo aplinka ir Cezario inžinierius Mamurra buvo dažni taikiniai. Cezaris pripažino, kad Katulo eilės „paliko dėmę jo reputacijai“, bet po Katulo atsiprašymo netgi pakvietė jį vakarienės tą pačią dieną. Tai rodo: Katulas buvo drąsus, kartais provokuojantis; tačiau jo šeimos statusas ir tėvo ryšiai su Cezariu jį apsaugojo nuo rimtesnių pasekmių.
Kodėl Katulas svarbus šiandien?
Jo poezija – viena intymiausių ir moderniausiai skambančių iš visos Antikos. Jis įvedė į literatūrą asmeninį balsą, emocinį nuogumą. Jo įtaka juntama nuo Ovidijaus iki Renesanso lyrikos ir net šiuolaikinės meilės poezijos.
Panagrinėkime Katulo 5-ąjį eilėraštį „Vivamus, mea Lesbia“. Esminė mintis:
1. Tai manifestas prieš romėnišką moralę ir už absoliučią meilės laisvę. Katulas kviečia Lesbiją gyventi čia ir dabar, nes gyvenimas trumpas, o piktų liežuvių nuomonė – nieko verta.
Struktūra ir emocinė dinamika - maištas prieš visuomenę. Eilėraštis prasideda radikaliu pareiškimu: „Vivamus, mea Lesbia, atque amemus“ – „Gyvenkime, mano Lesbija, ir mylėkime.“ Tai ne tik meilės deklaracija. Tai politinis gestas prieš konservatyvią romėnų moralę (mos maiorum). Katulas sako: tegu seni bambekliai šneka ką nori – mes gyvensime pagal savo taisykles.
2. Mirties šešėlis
Toliau Katulas primena, kad: saulė leidžiasi ir vėl pakyla; bet žmogus miršta vieną kartą ir visam laikui. Tai epikūriška filosofija: gyvenimas trumpas, todėl meilė turi būti intensyvi.
3. Bučinių aritmetika
Garsiausia eilėraščio dalis – bučinių skaičiavimas. Katulas prašo: tūkstančio bučinių; dar šimto dar tūkstančio; dar šimto… Tai ne matematika, o ritualas. Bučiniai tampa: apsauga nuo piktų akių; meilės valiuta;ekstazės ritmu. Jis netgi sako, kad bučinius reikia „sumaišyti“, kad niekas negalėtų jų suskaičiuoti. Tai primena maginį veiksmą – apsaugą nuo pavydžių žmonių ir blogos akies.
4. Erotika be vulgarumo
Katulas čia nešokiruoja. Jis kuria švelnią, bet intensyvią erotiką, kurioje kūniškumas ir jausmas susilieja.
Lesbija šiame eilėraštyje
Lesbija čia: idealizuota; pakylėta virš kasdienybės, bet kartu labai kūniška, reali. Tai ne Clodia Metelli, politinė figūra. Tai mitinė Lesbija, Katulo Sapfo – jo įkvėpimo deivė.
Santykis su Romos valdžia šiame tekste
Nors eilėraštis nėra politinis, jis meta iššūkį romėnų viešajai moralei: romėnai vertino santūrumą, pareigą, šeimos garbę; Katulas renkasi hedonistinę, privačią, asmeninę laimę. Tai subtili, bet aiški opozicija tradiciniam romėniškam pasaulėvaizdžiui. Kodėl šis eilėraštis toks modernus? Jis kalba apie intymumą, ne apie valstybę ar dievus. Jis iškelia asmeninį jausmą virš visuomenės normų. Jis kuria gyvenimo filosofiją, kuri skamba kaip XXI a. „carpe diem“. Katulas čia tampa pirmuoju tikru modernios meilės poetu.
