Rašytojo Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) plunksna „išdrožė“ medinį berniuką Pinokį.
Tikrojo rašytojo pavardė – Lorenzini (tariama Lorencini). Gimė Karlas 1826 m. lapkričio 24 d. Florencijoje. Tėvas Dominikas dirbo virėju, o motina Angela tarnaite. Jis buvo pirmasis dešimtuko vaikas. Baigęs mokyklą Kolodžio miestelyje, mokėsi kunigų seminarijoje, kurią, sukandęs dantis, irgi pabaigė. Įsidarbino knygų pardavėju. Sulaukęs 22 metų suvokė, kad politika jam įdomesnė, ir įkūrė politinį satyrinį laikraštį, remiantį Italijos susivienijimą. Redagavo laikraščius, rašė komedijas. Nuo 1856 m. ėmė pasirašinėti Collodi slapyvardžiu. Tai Toskanos miestelio, kuriame gimė rašytojo motina Angela Orzali ir praėjo jo vaikystė, pavadinimas.
1848 - 1860 m. jis kaip savanoris kariavo Toskanos armijoje. Duoną užsidirbdavo satyriniame žurnale „Il Fanfulla” (buvo vienu iš jo kūrėju), rašydamas satyrines apybraižas. Po metų, t.y. 1849 metais, valdžia laikraščio leidybą uždraudė. 1860 metais jis įsteigė laikraštį „La Scaramuccia”. Pagaliau 1861 m. Italija buvo baigta vienyti. Tuomet K. Kolodis metė žurnalistiką ir ėmėsi vertimų: vertė į italų kalbą prancūzų rašytojo Šarlio Pero pasakas. Nuo 1870 metų dirbo teatro kritiku ir investavo pinigus į laikraščių leidybą. Nusprendžia ir pats kurti pasakas, parašė istorijų apie veikėją, vardu Džanetinas. Būdamas 54 metų ėmė rengti naują pasakų ciklą Lėlės istorija. Jis buvo dalimis paskelbtas vaikų žurnale ir iškart sulaukė pasisekimo.
Skaitytojams gerai perkant knygą, Lėlės istorija tuoj, t.y. 1881 metais, buvo perleista nauju pavadinimu Pinokio nuotykiai. Ši istorija buvo išspausdinta pirmajame vaikiškame italų laikraštyje „Il Giornale dei Bambini”. Tai pasakojimas apie medinę lėlę, išskaptuotą geraširdžio senuko Džepeto. Medinukas atgyja ir išmoksta sunkiai dirbti bei gražiai elgtis. Ši knyga, priešiškai sutikta suaugusiųjų, iš pradžių išpopuliarėjo tarp viso pasaulio vaikų. Dabar ir suaugusieji nevengia skaityti šios knygos. 1880 metais jis parašė nedidelės apimties apybraižą Mečetė, o 1887 – aisiais Alegro istoriją.
Lietuvoje Pinokis skaitomas nuo 1926 metų, deja, šis kūrinys į lietuvių kalbą buvo verstas iš tarpinių kalbų. 2002 metais „Tyto alba” išleido autentišką Pinokio variantą, išverstą iš italų kalbos.
Deja, žurnalistas daugiau knygų nerašė ir tenkinosi tik kartais pasirodžiusiais straipsniais. Mirė 1890 metais spalio 26 dieną. Mirė būdamas pasiturinčiu, bet pinigai neatiteko jo šeimai – jos niekada nesukūrė.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Pinokis: medinuko nuotykiai. – Vilnius, 1965.
Pinokis. – Vilnius, 1994. [kitas leidimas - 1973 m.]
Pinokio nuotykiai. – Vilnius. – 2002. [kitas leidimas - 1926 m.]
