Juozapas Baka (Józef Baka) – Vilniaus universiteto retorikos profesorius, pamokslininkas, poetas, savo kūryboje pademonstravęs nemažai „avangardizmo“. Poetas išleido lenkišką poezijos knygą, kurią sudarė šios dvi dalys: Pastabos apie galutinius dalykus ir nuodėmingą pyktį (1766) ir Pastabos apie neišvengiamą mirtį (1766).
Pagrindinė J. Bakos kūrybos tema yra žmogaus laikinumas. Savo kūryboje jis atlieka pamokslininko vaidmenį perspėdamas visus apie artėjančią ir neišvengiamą mirtį: ji neaplenks nei gražuolių damų (Pastabos damoms), nei lenkų, nei lietuvių (Lenkijos Karalystės ir LDK patriotams), netgi ir gyvybingumu trykštančių jaunuolių (Pastabos jaunuoliams), nes „mirtis akla kaip žiežula/ nevertina ir nė nesvarsto“.
Bakos lyrinis veikėjas yra beviltiškai gyvenimo prasmės ieškantis žmogus, kurio visus sumanymus ir darbus nusineša mirtis. Žmogus yra niekas prieš mirties galybę. Jis bejėgis jai pasipriešinti. Tuo Bakos žmogus neišsiskyrė iš kitų baroko poetų lyrinių „aš“. Visų baroko epochos poetų kūryboje vaizduojamas žmogus – trapi būtybė, kamuojama prieštaringų jausmų, skausmingai ieškanti gyvenimo prasmės. Tačiau J. Bakos pagrindinė idėja buvo ta, kad žmogaus darbai, kūryba nebetenka prasmės, nes jie neišgelbėja nuo mirties. Viskas laikina: džiaugsmas, narsa, grožis – tik „iki laidotuvių“.
J. Baka savo kūryboje palietė baroko epochai būdingą gyvenimo ir mirties problematiką. Tačiau jis naudojo kitokią poetinę kalbą, kitokias menines priemones, iškėlė kitokias vertybes, idėjas. Baka laužo jo laikmečiui būdingas tradicijas, eksperimentuodamas provokuojančia kalba, makabriškais vaizdais. Gasdinančia intonacija, šokiruojančiais vaizdiniais tapo neišvengiamos realybės paveikslą – kapo duobėje gulinčią baidyklę su musių krūva ir pūliais. Poetas paprastais, bet įtaigiais žodžiais ragina prisiminti skaudžią tiesą – artėjančią mirtį. Poeto kūryboje matome įspūdingus mirties atėjimo siužetus: ji mosuoja dalgiu, tartum katinas puola prie žmogaus, ji kaip spygliuotas ežys bado žmogų, kol jis numirs; ją matome kaip šokinėjančią aklą bobą, kaip aklą žiežulą, atlekiančią plėšti, dantimis pastverti žmogų, ji kaip motulė pamyluoja, o paskui pasmaugia, ji – medžioklis, tykantis žmogaus.
J. Bakos makabriškų vaizdų ir tiesmukiškumo kupina kūryba šokiravo, liko nesuprasta. Jis atmeta estetines grožio normas ir, pasitelkęs tikrovę atspindinčias bjaurumo metaforas, kuria grotestišką gyvenimo ir mirties vaizdą. Poetas to vaizdo nepridengia romantizmui būdingomis meninėmis priemonėmis ar giliomis filosofinėmis prasmėmis. Jis, kaip tikras avangardistas, atskleidžia juodąją tikrovės, kurioje lemta gyventi žmogui, pusę.
XVIII amžiuje niekas nekalbėjo apie avangardo reiškinį, tačiau dabar nekyla abejonių, kad J. Baka, savo kūriniuose pateikęs šokiruojančius, pasišlykštėjimą keliančius kapo duobėje pūvančio žmogaus vaizdus, buvo „avangardiškos dvasios“ menininkas. J. Bakos poezijai būdingas per mirties vaizdavimą ir žmogaus būties laikinumo tematiką perteiktas jo laikmečiui neįprastas groteskas, šokiravimas, ironija; ir tai leidžia (sąlyginai!) šį poetą vadinti XVIII amžiaus „avangardistu“.
Savo laiku J. Baka nebuvo vertinamas dėl savo šokiruojančios poezijos, kurioje atsiskleidė daug kam nesuprantamos, keistos, netgi patologiškos poeto kūrybos idėjos, vizijos. Tačiau tai nebuvo tik atsitiktinis žodžių žaismas, iš kurio gimė įdomus eilėraštis, parodantis poeto gebėjimą rašyti originaliai. Bakos kūryba atspindi vėlyvajam barokui būdingus novatoriško meno ieškojimus. Kiek vėliau J. Baka buvo įvertintas kaip originalus poetas. XVIII amžiuje blogos poezijos pavyzdžiu laikomas poetas po šimtmečio tapo kai kurių menininkų originalios kūrybos pavyzdžiu.
Į lietuvių kalbą jo poezijos knyga išversta nėra.
Nuorodos:
- J. Bakos poezija originalo kalba: http://univ.gda.pl/~literat/baka/index.htm
- Mirties raiška religiniuose baroko LDK tekstuose: http://www.literatura.lt/TXT/38(1)/vaitkev.htm
- Apie J. Baką ir jo kūrybą galima pasiskaityti knygose:
- Trys Baroko saulėlydžio literatai : Pranciška Uršulė Radvilienė, Konstancija Benislavska, Juozapas Baka : chrestomatija / [parengė Aida Ažubalytė, Brigita Speičytė, Giedrė Šmitienė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
- Lenkų literatūros istorija / Czesław Miłosz ; iš anglų kalbos vertė Kornelijus Platelis. – Vilnius : Baltos lankos, 1996.
- Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra / Eugenija Ulčinaitė. – Vilnius : VU l-kla, 2001.
