Airių novelistas, išsiskiriantis eksperimentiniu kalbos vartojimu tokiuose kūriniuose kaip Ulisas (Ulysses; 1922) ir Finegano pabudimas (Finnegans Wake; 1939). J. Joyce darbus, tuo metu, atsisakė leisti leidėjai, atakavo kritikai, griežta cenzūra; rašytojas nesulaukė supratimo ir iš savo skaitytojų. Nuo 1902 metų J. Joyce pradėjo gyventi klajoklišką gyvenimą, kuris atspindėjo jo didelį susidomėjimą Odisėjaus personažu. Nors rašytojas daug laiko praleido Paryžiuje, Romoje, Trieste, Ciuriche ir tik kartais grįždavo į Airiją, tačiau gimtinė buvo visų jo kūrinių pagrindas.
James Joyce gimė Dubline. Jo tėvas, John Stanislaus Joyce, buvo nuskurdęs didikas, kurio verslas žlugo ir jis bandė dirbti įvairiausiose srityse, įskaitant politiką, mokesčių rinkimą. J. Joyce motina, Mary Jane Murray, buvo dešimt metų jaunesnė už savo vyrą. Ji buvo pianistė.
Nuo šešerių metų J. Joyce mokėsi jėzuitų Clongowes Wood koledže, vėliau (1893 – 1897 m.) – Belvedere koledže Dubline. Vėliau rašytojas dėkojo jėzuitams, kurie išmokė jį tinkamai mąstyti, nors atmetė jų religines idėjas. Kartą mokykloje J. Joyce sudaužė savo akinius, todėl negalėjo padaryti namų darbų. Šis jo gyvenimo įvykis buvo aprašytas jo kūrinyje Jaunojo menininko portretas (A Portrait of the Artist as a Young Man; 1916). 1898 m. J. Joyce įstojo į Universiteto koledžą Dubline, kuriame susipažino su Henrik Ibsen, St. Thomas Aquinas ir W.B. Yeats darbais. Pirmas J. Joyce straipsnis buvo parašytas 1900 m. „Fortnightly Review“, apie H. Ibsen pjesę Kai mes prisikelsime iš numirusių. Tuo metu J. Joyce pradėjo kurti eilėraščius.
Baigęs universitetą, 1902 metais, rašytojas iškeliavo į Paryžių, kur dirbo žurnalistu, mokytoju ir kitus darbus. Prancūzijoje jis praleido metus, tada gavo telegramą apie savo motinos mirtį. Tačiau nepraėjus nė metams po motinos mirties, J. Joyce tęsė savo keliones. 1904 m. jis paliko Dubliną kartu su tarnaite Nora Barnacle (jie susituokė 1931 m.). Pora gyveno Lenkijoje, vėliau Austrijoje-Vengrijoje, Trieste. J. Joyce dėstė anglų kalbą.
Rašytojo metai praleisti Trieste buvo vargingi, bet produktyvūs. James ir Nora pamėgo kosmopolitišką Adrijos jūros uostą. Trieste J. Joyce parašė didžiąją dalį Dubliniečių (Dubliners; 1914), Jaunojo menininko portretą, pjesę Tremtiniai (Exiles; 1918) ir didelį Uliso skyrių. J. Joyce turėjo du vaikus: Giorgio ir Lucia. Abu vaikai augo Treste ir kalbėjo italų kalba. James ir Nora liko kartu, nors rašytojas įsimylėjo Anny Schleimer, austrų bankininko dukterį; o Roberto Prezioso, laikraščio „Il Piccolo della Sera“ redaktorius, bandė suvilioti Norą. 1906 m. J. Joyce metus dirbo banke Romoje, tada susirgo ir buvo priverstas grįžti į Triestą.
1907 m. J. Joyce išleido eilėraščių rinkinį Kamerinė muzika (Chamber Music). Daugumą šio rinkinio eilėraščių turi nepaprastą ritmiką, todėl buvo perdaryti į dainas. J. Joyce turėjo gerą tenoro balsą, mėgo operą.
1909 m. J. Joyce Dubline atidarė kino teatrą, bet ši jo idėja greit žlugo ir rašytojas buvo priverstas grįžti į Trestą, toliau dirbti mokytoju, vilnonės medžiagos pardavėju, žurnalistu ir lektoriumi. 1912 m. rašytojas išvyko į Airiją, kur bandė įkalbėti „Maunsel & Co“ leidyklą, kad ši išspausdintų Dubliniečius. Šis J. Joyce kūrinys susideda iš trumpų novelių, kurios pasakoja apie paprastų žmonių gyvenimus, jaunystę ir jaunimą. Paskutinė šios knygos novelė buvo ekranizuota 1897 m. režisieriaus John Huston.
J. Joyce susidraugavo su Ezra Pound, kuris jam padėjo pardavinėti jo kūrinius. 1916 metais pasirodė autobiografinė novelė Jaunojo menininko portretas. Išliko tik keli šio kūrinio rankraščio fragmentai. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, J. Joyce su šeima išsikėlė į Ciurichą; ten pat prieglobstį rado Leninas bei poetas ir eseistas Tristanas Tzara.
Ciuriche J. Joyce pradėjo rašyto ankstyvuosius Uliso skyrius, kurie pirmą kartą buvo išspausdinti Prancūzijoje, dėl griežtos cenzūros (iki 1933 m.) Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Nuo 1917 m. iki 1930 m. J. Joyce buvo atliktos kelios akies operacijas ir rašytojas buvo kelis kartus trumpam apakęs. 1923 m. kovą Paryžiuje J. Joyce pradėjo rašyti dar vieną didelį kūrinį Finegano pabudimas. Pirma šio kūrinio dalis pasirodė 1924 m. balandį. Šį kūrinį rašytojas rašė beveik šešiolika metų; galutinė Finegano pabudimo versija pasirodė 1938 m. pabaigoje.
J. Joyce dukrą Lucia, kuri gimė Trieste 1907 metais, 1934 m. gydė garsusis Carl Jung. Ankstyvoje jaunystėje Lucia mokėsi šokti ir vėliau laikraštis „The Paris Times“ pagyrė jos puikius choreografinius ir vaidybinius sugebėjimus. Lucia įsimylėjo Samuel Beckett, kuris nekreipė į ją dėmesio. Vėliau jai buvo diagnozuota šizofrenija. Lucia mirė 1982 metais Anglijoje.
Prancūzijai pralaimėjus antrąjį pasaulinį karą, J. Joyce sugrįžo į Ciurichą, kur mirė 1941 metų sausio 13 dieną.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Dubliniečiai : apsakymai / iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis. - Vilnius : Vaga, 1985. - 261 p.
Giacomo Joyce = Džiakomo Džoisas : [poema] / vertė Jeronimas Brazaitis. - Kaunas : R. Anankos l-kla, 2002 (Vilnius : UAB "Eikoma"). - 33 p.
Ulisas : romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003
Ulisas : [romano ištraukos] / [parengė Agnė Iešmantaitė ; vertė ir komentarus rengė Jeronimas Brazaitis]. - Vilnius : Žaltvykslė, [2005] (Vilnius : Vilniaus spauda). - 103 p.
