Rašyk
Eilės (71147)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2469)
Slam (55)
English (1077)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Harry Martinson

Apie:

Harry Edmund Martinson (Haris Edmundas Martinsonas), vienas garsiausių ir savičiausių švedų poetų, prozaikas, romanistas ir eseistas, gimė 1904 m. gegužės 6 d. Niutebudos kaime prie Imelno ežero, netoli Ulofstriomo miestelio. Mažasis Harry iš karto tapo jūrininko Martino Olofssono ir jo gražuolės žmonos Betty lepūnėliu, nes buvo vienintelis sūnus iš septyneto jų vaikų.

Harry mokytis pradėjo gretimame kaime, o 1916 – 1917 m. lankė vidurinę mokyklą Jemshioge. Čia iš mokytojo išgirdo jį užbūrusius didžiųjų keliautojų Kolumbo, Magelano ir Vasko da Gamos vardus. Toliau mokytis Harry nebeteko. Jam reikėjo pačiam pelnytis duoną. Keletą metų plaukiojo okeaniniais laivais, dirbo juose kūriku ir jūreiviu, klajojo po Pietų Ameriką ir Indiją. Grįžęs į Švediją, ilgai nerado sau vietos, blaškėsi po provincijas ne tik tėvynėje, bet ir Norvegijoje. Pirmąjį kūrinį – eilėraštį Teisybės ieškotojas jis parašė 1927 m., be darbo atsidūręs Geteborge. Eilėraštį jis pasirašė kaip Martino sūnus – Martinsonas. Ilgainiui ši pavardė virto jo tikrąja pavarde.

Tačiau gyvenimas didmiestyje jaunojo Harry nelepino. Nakvodavo jis priemiestyje savo siūtoje palapinėje, kurią nuolatos nešiojosi pasibrukęs po pažastimi. Honoraras už eilėraščius buvo varganas, iš jo pragyventi buvo neįmanoma. Išsigelbėjimas atėjo netikėtai. Matinsonas susipažino su rašytoja Moa Martinson, vyresne už jį keturiolika metų. Ši moteris ėmėsi rūpintis išvargusiu, apdriskusiu, bet talentingu jaunuoliu.

1929 m. rudenį Martinsonas vedė savo globėją. Jis pasinėrė į literatūrinį darbą , suartėjo su „Penkių jaunų rašytojų“ draugija ir išleido kartu su jais eilėraščių ir prozos antologiją. Pats kaip poetas debiutavo eilėraščių knyga Vaiduokliškas eilius (1929 m.). Šis laikotarpis dvidešimt penkerių metų pradedančiam rašytojui buvo lemtingas. Jis savo fantazija prasiskynė kelią į skaitytojų širdis. Poezijos rinkinys Klajoklis (1931 m.) parodė, kad Harry Martinsonas – jau subrendęs originalios vaizduotės lyrikas, prabilęs dar negirdėtu poetiniu balsu.

Po to pasirodė kitas poeto eilėraščių rinkinys Gamta (1934 m.), kuriame poetiniai gamtos vaizdai persipynę su filosofiniais apmąstymais ir jaučiama siurrealizmo įtaka, kritikų buvo sutiktas ne taip palankiai, Tuo metu Martinsonas pats daug dvejojo, kaip jam pasielgti: ar mesti  literatūrą ir atsidėti tapybai, ar toliau rašyti. Nors tapė bičiulių portretus ir siurrealistiškus paveikslus, rašytojas nesiryžo atsisakyti poezijos. Štai knygą Paprasta ir sunku (1939) net pats iliustravo.

Kadangi su rašytoja Moa Martinson vis sunkiau sutarė, jis 1940 m. išsiskyrė, o po dvejų metų vedė Ingrid Lindkranz. Šios vedybos, anot poeto, gimė iš meilės ... Randą rašytojo gyvenime paliko ir dalyvavimas savanoriu suomių gretose prieš Sovietų Sąjungos invaziją. Tai jis aprašė ne viename savo kūrinyje. Kare praleistas laikas pakenkė Martinsono sveikatai. Gavęs sunkų plaučių uždegimą, rašytojas kuriam laikui buvo priverstas atsisakyti kūrybos.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo dienos šviesą išvydo eilėraščių rinkinys Pasatas (1946 m.) ir vienas jo geriausių prozos kūrinių – romanas Kelias į Klokrikę (1948 m.). Kiek vėliau buvo išleisti dar keli Martinsono eilėraščių rinkiniai: Cikada, Žolės Tulėje, Vežimas ir kiti.

Vis tik didžiausio pasisekimo susilaukė Martinsono filosofinė poema Aniara (1956 m.), pasakojanti apie kosminį laivą, kuriuo po katastrofos Žemėje gelbėjasi žmonės, išreiškianti poeto nerimą dėl pasaulio likimo. Poema Aniara tuoj pat buvo išversta į daugelį Europos kalbų, keletą kartų skaityta per Švedijos radiją. 1959 m. Stokholmo operos teatre įvyko operos Aniara premjera. Ši poema turėjo įtakos ir Švedijos akademijos sprendimui. 1974 m. Nobelio literatūros premija buvo apdovanoti švedų rašytojai Johnsonas ir Martinsonas.

Pats Martinsonas niekada neprarasdavo dvasios ramybės. Jis visada stengėsi būti linksmas, nerūpestingas, tikėjo žmonėmis. Tokie ir jo knygų herojai: klajūnai, valkatos, kuriems būtina keisti gyvenamąją vietą ar net patį gyvenimo būdą. Rašytojo plunksnai priklauso ir namažai pjesių. Garsiausios iš jų – Vairininkas iš Molukų salų, parašyta 1937 m. ir išleista tik 1948 m., ir Trys peiliai iš Veijo šalies (1964 m.), kurią pastatė įžymus švedų režisierius I. Bergmanas. Martinsonas ne kartą buvo apdovanotas už kūrybą, 1949 m. buvo išrinktas Švedijos akademijos nariu, o 1972 m. jam įteikta H. Steffenso premija.

Paskutiniais gyvenimo metais Martinsonas beveik nieko naujo neišleido. Tačiau po jo mirties buvo rastas didžiulis pluoštas rankraščių. Daug jo anksčiau neskelbtų kūrinių pasirodė knygose Aido keliais (1978 m.) ir Doridos (1980 m.).

1978 m. vasario 11 d. literatas mirė Švedijos sostinėje. Jemshiogo bažnytkaimyje, kuriame rašytojas praleido paauglystės metus, stovi didžiulis akmuo. Jame įrašyti šešių tą kraštą išgarsinusių žmonių pavardės. Tarp jų paskutinė – Martinsono pavardė. Netoliese mokykla, kurioje mokėsi rašytojas. Dabar ten muziejus su gausiomis Martinsono kolekcijomis: etikečių, emblemų, laivų modelių, butelių, metalinių arbatos dėžučių ...,  o Ulofstriomo bibliotekoje įrengtas Martinsono kambarys. Miestelyje svečius kviečia apsistoti viešbutis, pavadintas „Aniaros“ vardu.

Rašytojo kūryba Lietuvoje beveik nežinoma.


Gimė: 1904-05-06
Mirė: 1978-02-11
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-09 12:40
Labai negražu nukopijuoti svetimą tekstą ir pristatyti kaip savo.
Ojojoj Juze tu Juze.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-11 18:06
yf
yf
gimtadienio proga nusprendžiau paskaityt, kas jis toks per vienas, tai aptikau keistoką vietelę: "Matinsonas susipažino su rašytoja Moa Martinson"
jie bendrapavardžiai?
o šiaip tai visai nieko parašyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-09 19:11
Milcius
Teisingai kūryba nežinoma. Norėčiau ką nors paskaityti apie tuos klajūnus, valkatas. Rašytojo gyvenimas labai įdomus. Tos jo pirmos vedybos tik... panašu į parsidavimą, kai ką man primena. Juo labiau, jis artimesnis ir žmoniškesnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą