Apie:
Džiovanis Bokačas (Giovanni Boccaccio) – italų poetas. Spėjama, kad jis gimė 1313 m. Toskanoje ir buvo nesantuokinis prekeivio sūnus. Tėvas jį mokė prekybinio amato. Tačiau jaunojo Dž. Bokačo netraukė komercija. Jis ėmėsi studijuoti teisę. Gyvendamas Neapolyje Dž. Bokačas įsimylėjo merginą, vardu Fiameta. Tai paskatino jį imtis plunksnos – gimė pirmieji eilėraščiai ir proza (riterių romanai).
1330 - 1350 metais Dž. Bokačas gyveno tai Neapolyje, tai Forencijoje. Rašė daugiausia pastorales, poemas. 1350 m. Dž. Bokačas tapo Florencijos ambasadoriumi. Šiuo periodu jis artimai draugavo su Frančesku Petrarka (Francesco Petrarch) užmezgė daug pažinčių su užsienio diplomatais.
1358 m. Dž. Bokačas baigė rašyti svarbiausią savo gyvenimo darbą – Dekameroną (Decameron), kurį buvo pradėjęs prieš dešimtį metų. Dž. Bokačo kūrinio originalumas slypi jo pasakojime, kuris turtingas jausminiais, poetiniais įvaizdžiais. Dekamerone sudera dvi skirtingos to meto Europoje gyvavusios literatūrinės tendencijos – klasikinė ir romantinė. Dekameronas padarė įtaką daugeliui vėlesnių kūrėjų ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje.
Paskutiniais gyvenimo metais Dž. Bokačas gyveno atsiskyręs. Mirė 1375 m. gruodžio 21 d
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Dekameronas / iš italų kalbos vertė Edvardas Viskanta. - Vilnius : Vaga, 1987. - 656 p. [kiti leidimai: 1969, 1929]
Nuorodos:
Apie Giovanni Boccaccio:
http://www.historyguide.org/ancient/boccaccio.html
