Fransua Rablė (Francois Rabelais) gyveno apie 1494-1553 m, tiksli gimimo data nežinoma. Juokdarys ir filosofas - taip kartais apibūdinamas šis prancūzų rašytojas, antikinės literatūros bei kalbų žinovas, medicinos daktaras.
Francua Rablė gimė provincijos žemvaldžio ir advokato šeimoje, netoli Šinono miesto Turenės provincijoje. Vaikystę praleido Davijarė tėvų sodyboje. Jaunystę rašytojas praleido vienuolynuose - 1510 m. tapo pranciškonų vienuoliu, o 1521 m. - kunigu. Vienuolyne jis gerai išmoko lotynų bei graikų kalbas, studijavo antikos veikalus, teisės traktatus. Tačiau jo potraukis mokslui ir knygoms, nepatiko vienuolyno vyresnybei ir knygos buvo iš jo atimtos. Todėl rašytojas perėjo į Benediktų ordiną, kur tęsė mokslus, susidomėjo medicina. 1527 m., gavęs leidimą, Rablė keliavo po Prancūziją, kurį laiką gyveno Paryžiuje. 1530 m. Monpeljė universitete pradėjo studijuoti mediciną, o vėliau ir pats dėstyti. Nuo 1532 m. vertėsi gydytijo praktika Lione, kur susipažino ir pradėjo bendrauti su su Erazmu Roterdamiečiu. F. Rablė daug keliavo, 1534 m., kaip vyskupo Žano diu Belė gydytojas, lankėsi Romoje, susipažino su italų kultūra, antikos palikimu, o 1535 m. išvyko ten gyventi. 1537 m. Monpelje universitete jam suteikė medicinos daktaro laipsnis, tuo tarpu rašytojas vis daugiau dėmesio skyrė medicinai ir vis mažiau - dvasininko pareigoms. Dėl savo knygų Rablė pradėjo konfliktuoti su Sorbona - katalikiškasis pasaulis jautėsi išjuoktas jo kūriniuose, tačiau rašytojas turėjo karaliaus Pranciškaus I užtarimą, kuris suteikė privilegiją ir toliau leisti knygas.
1546 m. Paryžiuje išėjo F. Rable knyga „Trečia knyga apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas.“ Netrukus knyga pasirodė Lione ir Tulūzoje, tačiau katalikai juos degino. Didėjo konfliktas su Sorbona, tuo pačiu metu už erezijas sudeginamas senas F. Rable draugas E. Dolė. Mirus Pranciškui I-ajam, rašytojo užnugaris susilpnėjo, tačiau jį vis dar globojo kardinolas diu Balė. 1547 m., prieš vėl vykdamas į Italiją, rašytojas užbaigia „Ketvirtą knygą apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas“,tačiau ji išleidžiama tik 1552 m. ir dar tais pačiais metais Sorbona pasmerkia ją, o Paryžiaus parlamentas uždraudžia ją pardavinėti. Vėliau visi rašytojo raštai įtraukiami į „Draudžiamų knygų sąrašą“. Rašytojas priverstas slapstytis, nuolat keisti gyvenamą vietą. Galų gale grįžta į Paryžių ir čia 1553 m. miršta.
1532 m. pasirodė Rablė romanas Pantagriuelis, Dispodų karalius, atgyvintas tikruoju pavidalu su visais baisiais savo darbais bei žygiais, pasirašytas Alkofribaso Nazjė slapyvardžiu. Rašytojas jį sukūrė kaip ką tik pasirodžiusių liaudies pasakojimų apie milžiną Gargantiua tęsinį. Po poros metų ir pats F. Rablė parašo romaną apie Gargantiua. Ši knyga tapo pirmąja didžiulio penkių knygų veikalo (penktosios Rablė nespėjo baigti) dalimi.
Gargantiua ir Pantagriuelis - tikras Renesanso epochos kūrinys, teikiantis daug filosofijos, filologijos, teisės, gamtos mokslų žinių. Dėl kandaus juoko, dėl žavėjimosi materialiu, kūniškuoju pradu F. Rablė knygos buvo draudžiamos pardavinėti, pasmerkiamos sudeginti, vėliau įtrauktos į draudžiamų knygų sąrašą. Romane daug kas įvilkta į mito, pasakos, alegorijos formas, ir pats Rablė liepia ieškoti gilesnės prasmės, nors kartais atrodytų, kad autorius tik šiaip sau juokauja. Sodrus, liaudiškas juokas - ne vien pramoga, o universalus požiūris į pasaulį, būdas linksmai, žaismingai kalbėti apie rimtus gyvenimo dalykus.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Gargantiua ir Pantagriuelis / Vilnius : Vaga, 1986. - 733 p.
Gargantiua ir Pantagriuelis / 3-as leid. - Vilnius : Vaga, 1987. - 733 p.
Gargantiua ir Pantagriuelis / Vilnius : Vaga, 1970. - 850 p.
Gargantiua ir Pantagriuelis / [Kaunas] : Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1947. - 317 p.
Gargantiua ir Pantagriuelis / Vilnius : Žaltvykslė, [2005]. - 109 p.
