Apie:
Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffman) – vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas gimė 1776 m. sausio 24 d. Karaliaučiuje. Lietuvoje ir kitose šalyse šis autorius ne itin siejamas su vaikų ir paauglių literatūros istorija. Visų pirma todėl, kad specialiai vaikams skirti kūriniai yra tik keli. Antra - vaikų literatūra tuo metu tik formavosi. Hofmano vaikystė nebuvo džiugi. Sulaukęs ketverių metų jis buvo atskirtas nuo tėvo ir vyresniojo brolio Karlo, su isteriško būdo motina išvyko gyventi pas senelę, augo slogioje seno ir rūstaus dėdės priežiūroje. 1802 metais Poznanėje (Hofmanas labai dažnai keitė gyvenamąją vietą) rašytojas vedė, 1805 m. rašytojui gimė dukrelė, kurią muzikos globėjos garbei pavadino Cecilija. Tačiau Cecilija, vienintelis rašytojo vaikas, gyveno vos dvejus metus. Taigi, nei paties rašytojo vaikystė, nei jo paties vaikai neįkvėpė Hofmano kūrybos vaikams.
Helmina Šezi tvirtina, kad „niekas vaikams taip nepatikdavo kaip Hofmanas; atrodė, kad gamta ir genijus jam suteikė žavingiausių savybių, kad patiktų vaikams. Jis niekam ypatingai nesimeilino, nepapirkinėjo - viskas įvykdavo lyg savaime, be jokio pasirengimo, be pastangų,, ir mes visi klausydavomės jo taip pat tapdami vaikais“ . Taigi draugo vaikams, taip trokštantiems pamatyti mielojo dėdės operą Undinė, iš popieriaus buvo iškarpyta ir suklijuota Ringšteteno pilis, o vėliau sukurtos pasakos Spragtukas ir pelių karalius bei Paslaptingas vaikas.
Jau ankstyvoje jaunystėje prasiveržė jo, kaip muzikanto ir dailininko talentai. Nepaisant meninių polinkių jaunuolis pasirinko teisės studijas Karaliaučiaus universitete. Baigęs mokslus 12 metų dirbo teismų tarnautoju Vokietijoje ir Lenkijoje. Svarbu paminėti, kad rašytojas buvo priverstas pratęsti giminės tradiciją ir tapti teisininku, todėl visą gyvenimą kentėjo nuo jo, menininko, prigimčiai nepriimtinos profesijos.
1808 m. meilė muzikai pastūmėjo jį tapti teatro kapelmeisteriu Bamberge. Po šešerių metų jis dirigavo jau orkestrams Drezdene Ir Leipcige. Žinomiausias jo stambios formos muzikinis veikalas – opera „Undinė“, pirmą kartą pastatyta 1816 m. Daugiausia Hofmanas rašė kamerinę muziką. Hofmanas muzikinį išsilavinimą gavo vaikystėje, todėl vėliau galėjo puikiai groti fortepijonu, vargonais, smuiku, dainuoti bei diriguoti. Rašytojas buvo vertinamas ir kaip karikatūristas, grafikas, tapytojas, dekoratorius.
1814 m. Hofmanas atvyko į Berlyną. Sunkūs išgyvenimai, liga jo audringą charakterį buvo prislopinę, padarę švelnesnį, kuklesnį. Kavines ir barus kurį laiką pakeitė ramesnė aplinka - seno bičiulio namai, kuriuose rašytoją itin džiaugsmingai sutikdavo mažoji Marija.
1816 m. Hofmanas grįžo į valstybinę tarnybą, kur dirbo iki beveik iki pat mirties 1822 m. liepos 24 d. Rašytojas mirė Berlyne. Paskutinius šešerius metus rašytojas gyveno dvilypį gyvenimą: dienomis jis buvo teisininkas ir biurokratas, o naktimis - rašytojas bei bohemos atstovas. Būtent su dvilypiu rašytojo gyvenimu yra sietina jo kūrybos problematika, tematika, herojai ir pasakų struktūra.
Literatūra Hofmanas susidomėjo gana vėlai, tačiau savitas jo stilius ir fantazijos gylis paliko ryškų pėdsaką vokiečių literatūroje. Jo pasakų veiksmas vyksta ne kažkur „toli“ ir ne „seniai“, bet čia ir dabar. Daugelį knygų Hofmanas iliustravo pats, suteikdamas dar daugiau paslapties savo tekstams. Dažni personažai Hofmano kūryboje - studentas ir menininkas. Ištisą galeriją sudarytų Hofmano pasakų būtybės, kurios gyvena dviejų lygių gyvenimą: tikrovėje ir išgalvotame pasaulyje. Tai archyvaras Lindhorstas ir senė Liza (Aukso puodas) ir kt.
Šis rašytojas vienas iš pirmųjų taip drąsiai ir talentingai jungė fantastinius vaizdus su realios tikrovės detalėmis ir taip sukūrė „dviejų pasaulių“ kūrinio struktūrą, kuri laikoma ir šiuolaikinės literatūrinės pasakos žanriniu pamatu.
Žinomiausios jo knygos: apsakymų rinkiniai Fantasiestücke in Callots Manier (1814–1815), Nachtstücke in Callots Manie (1816–1817) ir Die Serapionsbrüde (1819–1821); stebuklinės pasakos Klein Zaches, genannt Zinnober (1819), Die Goldene Topf; gotikinė apysaka Das Mayorat ir du romanai: Die Elexiere des Teufels, (1816) ir Lebensansichten des Kater Murr (1819–1821) – iš dalies autobiografinis kūrinys.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Spragtukas ir Pelių Karalius : [pasaka : jaunesniam mokykliniam amžiui] / iš vokiečių kalbos vertė A. Laigonaitė. - Vilnius : Lietus, [2000]. - 111 p. [kiti leidimai: 1995, 1972, 1958]
Aukso puodas ir kitos istorijos / iš vokiečių kalbos vertė Adelė Laigonaitė. - Vilnius : Alma littera, 1999. - 237 p. [kiti leidimai: 1985]
Velnio eliksyras : romanas / iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. - Vilnius : Alma littera, 1997. - 333 p. [kiti leidimai: [1937]]
Katino Murklio pažiūros į gyvenimą ir kapelmeisterio Johaneso Kreislerio biografijos fragmentai atsitiktinai išlikusiuose makulatūros lapuose : romanas / iš vokiečių k. vertė E. Vengrienė. - 2-asis leid. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjunga, 1995. - 396 p. [kitas leidimas: 1964 m.]
Tinginukė. - Vilnius, 1965. - 32 p.
