Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Edmundas Huserlis

Edmund Husserl

Apie:

Edmundas Huserlis (Edmund Husserl) – vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas. Gimė 1859 m. balandžio 9 d. Prostejove, Čekoslovakijoje. 1876-1883 m. Leipcigo, Berlyno, Vienos universitetuose studijavo matematiką ir fiziką, buvo žymaus matematiko K. Vajerštraso asistentas, labai domėjosi filosofija ir logika.

1884-1886 m. Vienos universitete klausė Franco Brentano (Brentano, 1838-1917) filosofijos paskaitų, kurios padarė jam, kaip filosofui, didžiulį poveikį. 1887-1901 m. dėstė Halės universitete, kur parašė pirmą Aritmetikos filosofijos tomą ir du tomus Loginių tyrinėjimų. 1901-1916 m., dirbdamas Getingeno universitete, parašė Grynosios fenomenologijos ir fenomenologinės filosofijos idėjų pirmą tomą. 1916-1929 m. dirbo Freiburgo universitete.

Gyvendamas Freiburge, 1929 m. parašė Formaliąją ir transcendentalinę logiką, 1931 m. – Dekartiškuosius apmąstymus, 1936 m. – Europietiškųjų mokslų krizės ir transcendentalinės filosofijos pirmą ir antrą tomą.

Taigi dar gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą filosofas E. Huserlis ėmėsi kurti naują filosofijos metodą, turėjusį grąžinti stabilumą yrančiai civilizacijai.

E. Huserlio tikinimu, nors apie nepriklausomą daiktų būtį ir negalime pasakyti nieko tikro, galime neabejoti tuo, kad jie tiesiogiai pasirodo mūsų sąmonėje, nesvarbu, ar mūsų patiriamas daiktas tikras, ar tik iliuzija. Į objektus galima žiūrėti ne kaip į daiktus savaime, bet kaip į formuojamus ar „numatomus“ sąmonėje. Sąmonė visada yra ko nors suvokimas: mąstydami suprantame, kad mintis „nurodo“ į kokį nors objektą. Mąstymo veiksmas ir minties objektas yra vidujai susiję bei priklausomi vienas nuo kito. Sąmonė ne tik pasyviai fiksuoja pasaulį, bet ir aktyviai jį formuoja ar „numato“. Tad siekdami tikrumo pirmiausia turime ignoruoti ar „iškelti tarp skliaustų“ visa, kas yra anapus mūsų tiesioginio patyrimo; išorės pasaulis privalo išsitekti tik mūsų sąmonės ribose. Ši vadinamoji „fenomenologinė redukcija“ yra pirmas svarbus E. Huserlio žingsnis. Visa, kas nėra „imanentiška“ sąmonei, turi būti be dvejonių atmesta; visa tikrovė, kokia ji patenka į mūsų sąmonę, tėra gryni „fenomenai“, ir tai vienintelis absoliutus faktas, nuo kurio pradėjus galima eiti toliau. Iš pastarosios nuostatos atsirado ir E. Huserlio sugalvotas šio filosofijos metodo pavadinimas – fenomenologija. Tai – grynųjų fenomenų mokslas.

Tačiau šito mūsų keliamiems klausimams išspręsti nepakanka, nes bemaž visa, ką aptinkame žvalgydamiesi po savo sąmonės turinį, tėra atsitiktinių fenomenų kaita, chaotiškas sąmonės srautas, ir vargu ar rasime čia nors kiek tikrumo. Vis dėlto E. Huserlio „grynieji“ fenomenai yra daugiau nei atsitiktinės individualumo apraiškos. Jie sudaro universalių esmių sistemą, nes fenomenologija kiekvieną objektą rutulioja vaizduotėje tol, kol suranda jame tai, kas nekinta. Fenomenologinis pažinimas fiksuoja ne, tarkim, pavydo ar raudonos spalvos potyrį, bet universalius šių dalykų tipus arba esmes, pavydą ir raudonumą kaip tokius. Suvokti kurį nors fenomeną iki galo, išgrynintu pavidalu, reiškia perprasti, kas jame esminga ir nekintama. Graikiškas žodis tipui nusakyti yra eidos; E. Huserlis apibūdina savąjį metodą kaip „eidetinę“ abstrakciją greta fenomenologinės redukcijos.

Visa tai gali skambėti nepakenčiamai abstrakčiai ir netikroviškai, o taip ir yra. Bet fenomenologijos tikslas iš esmės buvo visiška abstraktumo priešingybė – grįžti prie konkretumo, tvirto pagrindo, kaip ragino jos garsusis šūkis „Atgal prie pačių daiktų!“ Filosofija pernelyg domėjosi koncepcijomis ir per mažai „sausais“ faktais: šitaip neužgrūdintos, apsunkusios intelektinės sistemos buvo užkeliamos ant pačių trapiausių pamatų. Operuodama tuo, kas patyrimiškai tikra, fenomenologija galėjo tapti iš tiesų patikimo pažinimo atrama. Ji galėjo pasidaryti „mokslų mokslu“, siūlančiu bet kurio dalyko – atminties, degtukų dėžučių, matematikos – tyrinėjimo metodą. Save ji laikė žmogaus sąmonės mokslu – sąmonės, suprantamos ne kaip konkrečių žmonių empirinė patirtis, bet kaip paties proto „giluminės struktūros“. Kitaip nei gamtos mokslai, ji skyrė dėmesį ne vienai ar kitai pažinimo formai, o visų pirma sąlygoms, kurios tą pažinimą įgalina. Tad, kaip ir ankstesnioji Kanto filosofija, tai buvo „transcendentinis“ tyrinėjimo būdas, o jo centre esantis žmogus arba individuali sąmonė – „transcendentinis“ subjektas. Fenomenologija tyrinėjo ne tai, ką pajunti išvydęs konkretų triušį, bet universalią triušių esmę ir jų suvokimo aktą. Kitaip tariant, tai ne empirinio stebėjimo atmaina, kuriai rūpėtų atsitiktinė, fragmentinė paskirų individų patirtis, ir ne „psichologizmas“, kurį domina tokių individų sąmonės procesai, prieinami stebėjimui. Šiuo metodu siekta atidengti pačios sąmonės struktūras, o kartu iškelti aikštėn ir pačius fenomenus.

Ir iš tokio glausto fenomenologijos apibūdinimo turėtų būti aišku, kad tai metodologinio idealizmo forma, pasiryžusi tirti abstrakciją, vadinamą „žmogaus sąmone“, ir grynųjų galimybių pasaulį. Tačiau E. Huserlis ne tik atmetė gamtamokslinį empirizmą, psichologizmą ir pozityvizmą, bet ir manė atsiribojęs nuo kantiškojo klasikinio idealizmo. Kantas nesugebėjo atsakyti į klausimą, kaip sąmonė apskritai gali pažinti daiktus, esančius anapus jos; tvirtindama, kad grynasis suvokimas kaip tik ir atskleidžiąs daiktų esmę, fenomenologija tikėjosi įveikti šias skeptiškas abejones.

Po mirties E. Huserlis paliko milžinišką kiekį neskelbtų rankraščių (apie 45 000 psl.). Gelbėdami nuo nacistų, mąstytojo mokiniai pergabeno juos į Luveno universitetą Belgijoje, kur įsteigtas E. Huserlio archyvas. Iki 1966 m. išleista 11 tomų Huserlianos, į kurią įeina anksčiau neskelbti darbai: Fenomenologijos idėjos, Grynosios fenomenologijos... antras ir trečias tomas, Pirmosios filosofijos pirmas ir antras tomas, Fenomenologinė psichologija, Laiko vidinio suvokimo fenomenologijos klausimu ir kiti.

E. Huserlio darbai:

Über den Begriff der Zahl. Psychologische Analysen (1887)
Philosophie der Arithmetik. Psychologische und logische Untersuchungen (1891)
Logische Untersuchungen. Erste Teil: Prolegomena zur reinen Logik (1900; reprinted 1913)
Logische Untersuchungen. Zweite Teil: Untersuchungen zur Phänomenologie und Theorie der Erkenntnis (1901; second edition 1913 (for part one); second edition 1921 (for part two))
Philosophie als strenge Wissenschaft Logos 1 (1911)
Ideen zu einer reinen Ph‰nomenologie und phänomenologischen Philosophie. Erstes Buch: Allgemeine Einführung in die reine Phänomenologie (1913)
Vorlesungen zur Phänomenologie des inneren Zeitbewusstseins. Jahrbuch für Philosophie und phänomenologische Forschung 9 (1928)
Formale und transzendentale Logik. Versuch einer Kritik der logischen Vernunft. Jahrbuch für Philosophie und phänomenologische Forschung 10 (1929)
Mèditations cartèsiennes (1931)
Die Krisis der europäischen Wissenschaften und die transzentale Phänomenologie: Eine Einleitung in die phänomenologische Philosophie. Philosophia 1 (1936)


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Karteziškosios meditacijos / Edmund Husserl ; iš vokiečių k. vertė Tomas Sodeika. – Vilnius : Aidai, 2005 (Vilnius : Petro ofsetas). – 194, [1] p. (Atviros Lietuvos knyga)

Knygos, į kurias įeina E. Huserlio darbų vertimai į lietuvių kalbą:

Mickūnas A., Stewart D., Fenomenologinė filosofija, V., 1994.
Eagleton T., Įvadas į literatūros teoriją, V., 2000.
Rubene M., Dabarties filosofija: iš Esaties į esatį, V., 2001.

Knygos originalo ir kitomis kalbomis, kurias galima rasti Lietuvos bibliotekose:

Logische Untersuchungen. – Dritte unveränderte Auflage. – Halle a.d.S. : Max Niemeyer, 1922. – 2 d.
Die Idee der Phänomenologie : fünf Vorlesungen. – 2. Aufl. – Haag : M. Nijhoff, 1958. – XI, 93 p. 
Philosophie als strenge Wissenschaft. – Frankfurt am Main : V. Klostermann, 1965. – 107 p. 
Phenomenology and the crisis of philosophy : Philosophy as Rigorous Science and Philosophy and Crisis of European Man / Translated with notes and an introduction by Quentin Lauer. – New York, 1965. – 192 p. 
Ideas : general introduction to pure phenomenology / translated by W. R. Boyce Gibson. – New York : Collier Books = London : Collier-Macmillan, 1972. – 446 p.   
The phenomenology of internal time-consciousness / translated by James S. Churchill ; introduction by Calvin O. Scrag. – Bloomington : Indiana Univ. Press, 1973. – 188 p. 
Logische Untersuchungen. – Tübingen : M. Niemeyer Verl., 1993. – 3 t. 
Dalys: 
Prolegomena zur reinen Logik, Bd. 1 
Elemente einer phänomenologischen Aufklärung der Erkenntnis, Bd. 2, T. 2 
Untersuchungen zur Phänomenologie und Theorie der Erkenntnis, Bd. 2, T. 1 
Logical investigations / translated by J. N. Findlay from the second German edition of Logische Untersuchungen ; with a new preface by Michael Dummott ; and edited with a new introduction by Dermot Moran. – London ; New York : Routledge, 2001. – 2 t.



Nuorodos:

B. Kuzmicko straipsnis iš knygos Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija: http://filo.web1000.com/texts/straipsniai/chrest/XIX-XX/09-huserlis.htm

E. Huserlis internetinėje filosofijos enciklopedijoje:
http://www.utm.edu/research/iep/h/husserl.htm

E. Huserlis Stenfordo filosofijos enciklopedijoje:
http://plato.stanford.edu/entries/husserl/


Gimė: 1859-04-09
Mirė: 1938-04-27
 


Knygos

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-27 14:33
elo
elo
vienas kiečiausių
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-10-26 10:00
Somnambulas
- fe, fenomenologija:/ -
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą