Vienas įdomiausių XX amžiaus italų rašytojų Dino Buzzati gimė 1906 metais San Pelegrine (Šiaurės Italija), netoli Belluno (Venecijos sr.) ir buvo antras iš keturių vaikų. Lankė „Parini“ vidurinę mokyklą Milane; šiame mieste rašytojas vėliau studijavo teisę. D. Buzzati nuo jaunystės labai domėjosi įvairiais menais: poezija, muzika (mokėsi groti smuiku ir pianinu) ir tapyba. Pirmosioms novelėms rašytoją įkvėpė tos vietovės, kurioje jis gyveno, kalnai.
1920 m. vasarą D. Buzzati pradėjo savo pirmąsias ekskursijas i Dolomitus; sužavėtas Arthur Rackham fantastinių iliustracijų, pradėjo rašyti ir piešti, taip pat domėjosi egiptologija. Tų pačių metų gruodį parašė savo pirmąjį literatūrinį tekstą Kalnų daina (La canzone delle montagne).
Nuo 1928 metų D. Buzzati pradėjo dirbti žurnalistu „Corriere della Sera“ redakcijoje, vėliau tapo šio laikraščio redaktoriumi. Taip pat rašytojas dirbo specialiuoju korespondentu Addis Ababa 1939 metais ir karo korespondentu 1940 m. Dar 1931 m. D. Buzzati pradėjo dirbti „Il Popolo di Lombardia“ redakcijoje, kur rašė straipsnius apie teatrą, kūrė iliustracijas. Pirmoji D. Buzzati knyga Kalnų Barnabas (Barnabo delle montagne), kuri buvo palankiai įvertinta skaitytojų, pasirodė 1933 metais. Praėjus dar keliems metams išleidžiama kita rašytojo knyga – Senojo miško paslaptis (Il secreto del Bosco Vecchio).
D. Buzzati išgarsėjo romanu Totorių dykuma (Il deserto dei Tartari; 1940 m.), kuris laikomas svarbiausia rašytojo knyga. Pats autorius šį kūrinį vadino savo gyvenimo knyga. Ne ką mažesnės sėkmės sulaukė ir kitas rašytojo romanas Meilė (Un amore), pasirodęs daug vėliau (1963 m.) ir nesenai išverstas į lietuvių kalbą. D. Buzzati parašė apysakų ir novelių: Septyni pasiuntiniai (Il sette messaggeri; 1942 m.), Belivernos žlugimas (Il srollo di Baliverna; 1954 m.), Klinikinis atvejis (Un caso clinico; 1953 m.), Apsiaustas (Il mantello; 1960 m.).
Rašytojo kūriniams būdinga baimės, nevilties ir laikinumo motyvai, žmogaus pastangos nugalėti likimą, realistinė pasakojimo maniera, fantastiniai simboliai ir elementai. Vėlesnėje kūryboje (romanas Meilė (Un amore; 1963 m.)) žymu polinkis į psichoanalizę. Prozoje jaučiama ryški F. Kafkos įtaka, egzistencialistinė pasaulėžiūra.
D. Buzzati bibliografija pakankamai gausi. Jis buvo daugiašakis kūrėjas: prozininkas, dramaturgas, eseistas, poetas, libretų autorius. Taip pat tapė, kūrė scenografiją bei iliustravo kai kurias savo knygas. Jo kūrybai priskiriama virš keturiasdešimt įvairių prozos ir poezijos knygų, apie penkiolika dramos kūrinių bei keletas libretų. Pats D. Buzzati buvo prisipažinęs, jog rašant jam labai rūpi neužgauti ir nesužeisti skaitytojo sielos. A. Musteikis, vertęs ir rašęs apie D. Buzzati, teigia, jog „rašytojas įvilioja į slaptingą pasaulį: vedžioja kasdienybės takais, kur tiek fantastiškiausių paslapčių, absurdo, paradoksų, stulbina netikėtais posūkiais, metaforomis, aliuzijomis, parabolėmis. Tai bėgančio laiko ir amžinos sielos poetas, pasakininkas, dramaturgas“.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Totorių dykuma : romanas / iš italų k. vertė D. Melnikienė. - Vilnius : Vaga, 1994. - 140 p.
Triušiai po mėnuliu : novelės, apsakymai / iš italų kalbos vertė Audrius Musteikis. - Vilnius : Mažasis Vyturys, 2002 (Vilnius : UAB "Logotipas"). - 126 p.
Meilė : romanas / iš italų k. vertė A. Musteikis. - Vilnius : Charibdė, 2005
Nuorodos:
Dino Buzzati puslapis:
http://www.geocities.com/Athens/Delphi/8892/indexe.html
Keletas jo novelių:
http://www.tekstai.lt/versti/buzzati/index.htm
