Camilo José Cela (pilnas vardas - Camilo José Cela y Trulock) – ispanų rašytojas, 1989 m. laimėjęs Nobelio premiją. C.J. Cela atrado romanų rašymo būdą, tačiau taip pat yra išleidęs negrožinės literatūros darbų, tokių kaip Slaptas žodynas (Diccionario Secreto; 1968 – 1972 m.) – uždraustų žodžių ir frazių žodynas. Rašytojo darbai yra persmelkti egzistencializmo, brutalaus realizmo ir humoro bei eksperimentų su pasakojimo laiku. Pesimistiniame autoriaus pasaulyje šimtai jo personažų gyvenimų yra sumaišyti tarpusavyje. C.J. Cela rašymo stilius – detalus, jis krupščiai aprašo peizažus ir žmones.
C.J. Cela gimė Iria-Flavia mieste, didelėje viduriniosios klasės šeimoje. Rašytojo motina buvo anglų kilmės, o tėvas dirbo rašytoju. C.J. Cela studijavo teisę Madrido universitete ir tarnavo Franco kariuomenėje Ispanijos civilinio karo metu (1936-1939 m.). Įdomu tai, kad dauguma to metų rašytojų, tokių kaip Hemingvėjus, Orwell, Lorca buvo prieš Franco kariuomenę. Pats rašytojas yra prisipažinęs, kad karas jį labai paveikė, vėliau jis panaudojo šią patirtį rašydamas savo kūrinius. Po karo rašytojas tęsė studijas ir baigė universitetą būdamas 27 metų. 1944 m. jis vedė María del Rosario Conde Picavea; jie turėjo vieną sūnų, kuris vėliau tapo antropologu. Camilo ir Maria santuoka nutrūko 1989 m. Dar prieš tai kai rašytojui buvo suteikta Nobelio premiją, jis sutiko Marina Castaño, kuri už Camilo buvo jaunesnė net 40 metų. Pora susituokė 1991 metais, tuo metu rašytojas nustojo bendrauti su keliais senais draugais.
Pirmasis C.J. Cela romanas Paskalio Duartės šeima (La Familie de Pascual Duarte; 1942 m.) buvo tradicinės formos. Kadangi šio romano turinys buvo gan žiaurus, kad jį būtų galima spausdinti iškart po Ispanijos civilinio karo, todėl romanas pirmiausia pasirodė Argentinoje. Pastarasis romanas padarė didžiulę įtaką. Ši knyga kurį laiką buvo uždrausta Ispanijoje ir galiausiai išleista tik 1946 m. C.J. Cela rašydamas savo knygas rėmėsi tamsiąja gyvenimo puse, žiaurumu, siaubu, neviltimi – kas buvo tipiška literatūriniam tremendismo stiliui.
Kitas rašytojo kūrinys – Avilys (La Colmena; 1951 m.) pasakoja apie tris dienas Madride po civilinio karo. Frangmentinėje chronologijoje, kurią sukurti užtruko maždaug penkerius metus, pasirodo nuo 250 iki 360 personažų. C.J. Cela naudojo „kino montažo“ techniką. Avilyje vaizduojamas skurdas, degradacija, pokario visuomenė. Šiame kūrinyje vyrauja objectivismo stilius, tam tikras dokumentinis realizmas. Tačiau rašytojas tikrovę perteikia per satyros prizmę. Avilys pirmą kartą buvo išleistas Lotynų Amerikoje, o Ispanijoje šis romanas buvo uždraustas valdžios.
C.J. Cela iki 1954 m. gyveno Madride, tada išsikėlė į Maljorką, kur įsteigė periodinį leidinį pavadinimu „Papeles de son armadans“, kuris buvo leidžiamas 1956-1979 m. Šiuo laikotarpiu rašytojas pradėjo leisti daugiatomį žodyną (Slaptą žodyną) – kuriame buvo surinktos „nespausdinamos“, bet visiems gerai žinomos frazės ir žodžiai. 1957 m. C.J. Cela tapo Ispanų akademijos nariu. 1977 m. jis buvo paskirtas senatoriumi.
1936 m. pasirodė skandalingasis romanas San Camilo, kuriame kiekviena moteris parsiduoda už pinigus, kiekvienas vyras yra kiaulė ir visi yra melagiai ir apgavikai. Tai beveik pornografinis romanas. Tai stilistiškai komplikuotas monologas civilinio karo išvakarėse. Kitame romane – Mazurka dviems numirėliams (Mazurca para Dos Muertos; 1983 m.) rašytojas vėl prisimena karo metus: Galicijos kalnuose, pagrobiamas ir nužudomas vietinis gyventojas, o knygos pabaigoje už jo nužudymą pagal kalnų įstatymus atkeršija jo brolis.
Vėlesni rašytojo kūriniai sulaukė didesnio kritikų pripažinimo. Romanas Ponia Koldvel kalbasi su savo sūnumi (Mrs. Caldwell Hable Con Su Hijo; 1953 m.) buvo parašytas išprotėjusios moters laiškų forma. Viaje al Pirineo de Lérida – kelionių knyga, paremta paties rašytojo įspūdžiais iš ankstesnių kelionių. Tamsos kabinetas (Oficio de Tinieblas; 1973 m.) – tai romanas be pagrindinio veikėjo, siužeto, veikėjų aprašymo ir nuoseklaus turinio vystymo. Šis kūrinys sudarytas iš daugiau nei tūkstančio trumpų paragrafų ir prozos fragmentų. Kai pasirodė šis romanas C.J. Celan maždaug dešimčiai metų „apleido“ romano žanrą.
C.J. Cela taip pat rašė kelionių knygas, nes mėgo keliauti su savo Rolls-Royce. Žymiausios iš tokių kelionių knygų yra septyni tomai Nuevas Escenas Matritenses (1965-1966 m.), Apuntes Carpetovetonicos (1965 m.), Seni draugai (Los Viejos Amigos; 1960-1961 m.), Ispanijos istorija (Historia de España; 1958 m.). Knygoje Kelionė į Alkariją (Viaje a la Alcarria; 1948 m.) pasakojama apie pabėgimą iš miesto į kaimą. Kiti žymesni rašytojo kūriniai: Kristo prieš Arizoną (Christo versus Arizona; 1988 m.), Vienišas chameleonas (El Camaleon soltero; 1992 m.) , Kryžius iš San André (La Cruz de San André ; 1994 m.). Pastaroji knyga laimėjo „Planeta“ premiją. C.J. Cela kartą yra pasakęs „Romanas tai viskas kas slypi po žodžiu „romanas“. C.J. Cela mirė nuo širdies ligos, 2002 m. Madride. Dar prieš mirtį jis buvo apkaltintas ispanų rašytojo Carmen Formoso Lapido plagijavimu, tačiau rašytojas patikino, kad šie kaltinimai yra neteisingi.
Lietuvių kalba rašytojo kūrinių neišleista.
Bibliografija:
Originalo kalba:
La colmena. - Barcelona : Bruguera, 1981. – 322 p.
