Borisas Pasternakas gimė ir augo labai inteligentiškoje, pasiturinčioje ir gerbiamoje šeimoje. Tėvas – įžymus dailininkas, Levo Tolstojaus kūrinių iliustratorius bei draugas, mama – profesionali pianistė. Be Boriso šeimoje dar augo vienas jo brolis ir dvi seserys.
B. Pasternkas domėjosi literatūra (Levas Tolstojus, Rilkė), teatru (V. Komisarževskaja), bet labiausiai jį traukė muzika. Kompozitorius A.N. Skriabinas buvo Pasternako idealas ir įkvėpėjas. Dėl šio žmogaus B. Pasternakas susidomėjo muzika ir ėmė ją studijuoti. 1909 metais B. Pasternakas metė muzikos mokslus, teigdamas, kad jam nepavyks pasiekti aukštų rezultatą, nes jis neturi tobulos klausos ir talento. Tuomet B. Pasternakas pradėjo studijuoti filosofiją, iš pradžių Maskvos universitete, vėliau Marburgo universitete Vokietijoje. Bet po kiek laiko jis metė ir filosofijos studijas, teigdamas, kad filosofija suspaudžia ir neleidžia jaustis laisvam.
Tada Pasternakas pradeda kurti poeziją. 1914 metais išleidžiamas pirmas jo poetinis rinkinys Dvynys debesyse (Близнец в тучах). Poezija tampa jo pašaukimu, jinai išreiškia jo potraukį muzikai ir filosofijai. Anot Valerijaus Briusovo, B. Pasternakas dažnai praranda elementarų skonį, sugeba „užplombuoti motyvą“ (напев опечатан пломбой) arba įtikinti, kad poeto dvynį sustingdė pirmalaikė astma (застыл в безвременной астме).
1917 m. rinkinyje Virš barjerų (Поверх барьеров) B. Pasternakas pats save vadino futuristu. Pasak Buchštabo, Pasternako poeziją futuristiška visų pirma daro jo žodynas. Futuristų mokykla, norėdama atnaujinti ir praplėsti poetinę kalbą, žodžių ieškojo visur: tarmėse, artimosiose slavų kalbose, senojoje rusų kalboje, kūrė naujus žodžius iš senų šaknų ir priesagų, papildė barbarizmais. Rašė net „savo kalbomis“ (Chlebnikovą visiškai suprasti galima tik su specialiu jo žodynu).
Pasternako poezijoje nesuprantamų žodžių nėra, bet jų vartojimas stebina novatoriškumu. Poetas gyvenimui prikelia daugybę „suakmenėjusių“ žodžių iš vaistinės, ligoninės, kanceliarijos, virtuvės, bet kokio amato, meno, mokslo terminijos. Žodžiai-terminai, praturtinti perkeltine reikšme, tampa poetinės kalbos žodžiais. Žodžiai, kurie turėtų „pažeminti“ eilėraštį, pakyla į lyrines aukštumas. Į lyriką Pasternakas įsileidžia subanalėjusius buitinius posakius: kalbos štampus – „будьте так добры“, „по меньшей мере“, „сколько помнится“, „в гастности“. Žodžiai tampa neįprasti ne tik dėl savo buvimo vietos, bet ir dėl jų įvedimo būdo – pasirodo stipriausiose patetinės įtampos vietose, veikdami kaip ištisas disonansas:
Так пел я, пел и умирал,
И умирал, и возвращался
К ее рукам, как бумеранг,
И – сколько помнится – прощался.
Poezija, meilė, revoliucija traktuojama kaip amžinos stichijos, eilėraščiams būdinga ekspresyvumas, išradinga sintaksinė intonacinė struktūra, subtili instrumentuotė.
Poemose sukūrė V.Lenino paveikslą (Aukštumų liga), apdainavo revoliuciją (Devyni šimtai penktieji metai, Leitenantas Šmitas). 5-6 d-mečio poezijai būdinga pastangos atsisakyti sudėtingos poetikos, polinkis į paprastumą (rink. Ankstyvaisiais traukiniais, Žemės erdvė), gilinimasis į būties paslaptis, klasikinis aiškus stilius, tikslios detalės (eilėraščių ciklas Kada įsišėlsta). Pasternakas parašė autobiografinę apysaką Apsauginis raštas (1931), bei žymųjį romaną Daktaras Živagas (1957 m. išleistas užsienyje).
1958 metais už indėlį į literatūrą Borisas Pasternakas tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Tačiau dėl konflikto su Rusijos valdžia ir politine sistema premijos atsisakė.
1960 gegužės 30 d. Pasternakas mirė nuo plaučių vėžio.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Daktaras Živaga : romanas. - Vilnius, 1991.
Kai nusigiedrija : eilėraščiai. - Vilnius, 1989.
Apie B. Pasternaką:
Pasternakas ir "Faustas": kognityviniai vertimo ypatumai : daktaro disertacijos santrauka : humanitariniai mokslai (filologija, 04H) / Alla Diomidova ; Vilniaus universitetas. - Vilnius : [VU], 2001 (Vilnius : VU l-kla)
29, [1] p.
Nuorodos:
Boriso Pasternako garsų pasaulis:
http://www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=880
Futurizmas Boriso Pasternako poezijoje:
http://www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=886
