Apie:
Rusų prozininkas, dramaturgas. Gimė Smolenske 1924 m. gegužės mėn. 21 d. kareivio šeimoje. Iš mokyklos suolo pateko į desantinius dalinius. Po karo baigė karinę akademiją (1948). Tarnavo transporto karo priemonių bandytoju Urale. Pirmas literatūrinis kūrinys pasirodė 1955 m. Tai pjesė „Karininkas“. Po to buvo parašyta „Belskite ir atidarys“(1959), „Tėvynė mano, Rusija“ (1962). Išgarsino autorių ir skaitytojų susidomėjimą sukėlė apysaka „O aušros čia tykios“ (А зори здесь тихие, 1969). 1972 m. pagal ją pastatytas filmas. Vėliau išėjo apysaka „Pati paskutinė diena“ (Самый последний день, 1970), romanai – „Nešaudykite baltųjų gulbių“ (Не стреляйте белых лебедей, 1973), „Sąrašuose nėra“ (В списках не значился, 1974). Visi kūriniai netrukus buvo ekranizuoti.
Rašytojas per paskutinius dvidešimt metų šalia buitinio pobūdžio romanų, parašė ir istorinių kūrinių: „Buvo ir nebuvo“ (Были и небыли», 1977), „Jaroslavas ir jo sūnūs“ (Ярослав и его сыновья), kuriame vaizduoja Aleksandro Nevskio laikus. 1982 m. knygų lentynose pasirodė autobiografinė apysaka „Skrenda mano žirgai...“ (Летят мои кони...). 1991 m. išleistos dvi apysakos „Lašas po lašo“ (Капля за каплей) ir „Karnavalas“ (Карнавал). 1992 m. – „Namas, kurį pastatė dėdė“ (Дом, который построил дед).
Gyveno ir rašė B. Vasiljevas Maskvoje.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Sąrašuose nepažymėtas. - Vilnius : Vaga, 1978. - 295 p.
O aušros čia tykios… - Vilnius : Vaga, ©1973. - 166 p.
