Apie:
Bernardas Cornwellas gimė 1944 m. vasario 23 d. Londone, karo šešėlyje, tarsi iš anksto pasmerktas istorijai. Jo tėvas buvo Kanados lakūnas, motina – Karališkųjų oro pajėgų pagalbininkė, todėl berniuko pirmieji gyvenimo metai buvo paženklinti dangaus, karo ir likimo atsitiktinumų.
Po tėvų mirties jį įsivaikino Esekso šeima, priklausiusi griežtai protestantiškai sektai, vadintai „Ypatingaisiais žmonėmis“. Tai buvo pasaulis, kuriame nebuvo vietos nei menui, nei fantazijai, nei istorijai. Cornwellas iš jo pabėgo – tiesiogine ir perkeltine prasme – ir įstojo į Londono universitetą, kur atrado savo tikrąją aistrą: pasakojimą.
Baigęs studijas, jis trumpai mokytojavo, o vėliau pasuko į žurnalistiką. BBC tapo jo antraisiais namais visam dešimtmečiui – nuo eilinio reporterio iki Šiaurės Airijos naujienų biuro vadovo. Būtent Belfaste jis sutiko Judy, amerikietę, kurią įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Šis susitikimas pakeitė ne tik jo gyvenimą, bet ir pasaulinės istorinės literatūros žemėlapį.
Judy negalėjo persikelti į Britaniją, o Cornwellas negalėjo gauti leidimo dirbti JAV. Tad, kaip pats vėliau juokavo, iš pykčio ir užsispyrimo jis tarė sau: „Parašysiu tas prakeiktas knygas – tam Vašingtono leidimo nereikia.“
Taip 1979 m., jau susituokęs ir gyvenantis Amerikoje, jis pradėjo rašyti pirmąsias Sharpe\\\\\'o serijos knygas. Tai buvo atsitiktinumas, kuris virto legenda. Cornwellas ilgai ieškojo „sausumos Hornblowerio“ – istorinio herojaus, kurio niekas nebuvo sukūręs. Tad sukūrė pats.
Vėliau gimė ir kitos jo garsiosios serijos: „Saksonų kronikos“, „Warlord Chronicles“, „Grail Quest“. Cornwellas tapo vienu ryškiausių istorinio nuotykių žanro balsų – rašytoju, kuris sugeba mūšį paversti muzika, o istoriją – gyvu, kvėpuojančiu pasakojimu.
Šiandien Bernardas Cornwellas gyvena JAV su žmona Judy ir tebėra ištikimas savo amatui – pasakojimui, kuris jungia faktą ir ugnį.
Cornwellas nėra tik istorinių nuotykių rašytojas – jis yra vienas iš tų autorių, kurie sugebėjo populiariąją istorinę prozą pakelti iki tokio lygio, kad ji tapo savotiška alternatyvia istorijos mokykla: gyva, įtraukianti, kruopščiai rekonstruota ir kartu literatūriškai paveiki.
1. Cornwello stilius: tarp dokumentikos ir epinio romano
Cornwello proza pasižymi paradoksu: ji yra paprasta, bet ne primityvi. Tai stilius, kuris atsisako literatūrinio puošnumo, tačiau sugeba sukurti įtampą, atmosferą ir charakterių psichologiją vos keliais sakiniais.
Pagrindiniai jo stiliaus bruožai:
Karinė konkretika. Cornwellas rašo taip, lyg pats būtų stovėjęs rikiuotėje. Jo mūšiai turi topografiją, logiką, ritmą. Tai ne dekoracija, o struktūrinė romano šerdis.
Herojus be heroizmo.
Sharpe’as, Uhtredas ir kiti jo veikėjai nėra moraliniai idealai. Jie – gyvi, prieštaringi, kartais brutalūs, bet visada žmogiški. Cornwellas atsisako romantizuoti karą, bet ir nekrenta į pacifistinę moralizaciją.
Istorinis tikslumas be akademizmo.
Jis remiasi šaltiniais, bet niekada neleidžia faktams užgožti pasakojimo. Tai literatūra, kuri moko nepamokslaudama.
Dialogų ritmas.
Cornwellas turi retą gebėjimą dialogą paversti veiksmu. Jo personažai kalba trumpai, šiurkščiai, tiksliai – kaip žmonės, kuriems nėra laiko filosofuoti.
Pasakojimo kamera.
Jis rašo taip, lyg valdytų kino kamerą: platus planas → taktinis planas → asmeninis smūgis.
Šis montažas suteikia tekstui dinamikos, kurią retas istorinis autorius sugeba išlaikyti.
2. Cornwello vieta literatūroje: tarp populiariosios ir „rimtosios“
Cornwellas užima įdomią, netgi paradoksalią vietą literatūros lauke.
Jis nėra akademinis rašytojas, bet akademikai jį skaito dėl tikslumo.
Jis nėra „aukštosios literatūros“ autorius, bet jo kūriniai turi struktūrinį ir psichologinį gylį, kurio dažnai trūksta elitinei prozai.
Jis nėra vien pramoginis autorius, nes jo tekstai formuoja skaitytojų istorinį suvokimą.
Jis nėra istorikas, bet istorikai pripažįsta jo rekonstrukcijų tikslumą.
Cornwellas priklauso tai retai kategorijai, kurioje yra Patrick O’Brian, Hilary Mantel, Mary Renault – rašytojai, kurie sukuria istoriją taip, kad ji tampa tikresnė už vadovėlius.
3. Cornwello indėlis: ką jis padarė kitaip?
Sukūrė „sausumos Hornblowerį“.
Sharpe’as tapo archetipu: kareivis iš apačios, kylantis ne dėl kilmės, o dėl talento ir brutalios valios.
Reanimavo ankstyvąją Britanijos istoriją.
„Saksonų kronikos“ iškėlė IX–X a. epochą į populiariosios kultūros centrą. Be Cornwello nebūtų ir The Last Kingdom fenomeno.
Sukūrė naują mūšio rašymo standartą.
Jo mūšiai – tai ne chaosas, o choreografija. Kiekvienas judesys turi priežastį ir pasekmę.
Atgaivino istorinį nuotykių romaną.
Cornwellas įrodė, kad šis žanras gali būti ir intelektualus, ir populiarus.
4. Cornwellas: kodėl jis svarbus šiandien?
Cornwellas yra vienas iš tų autorių, kurie: suteikė istorijai balsą, sugrąžino skaitytoją į epochas, kurios dažnai lieka paraštėse, parodė, kad populiarioji literatūra gali būti intelektuali, sukūrė herojus, kurie tapo kultūriniais simboliais.
Jo vieta literatūroje – tarp meistrų pasakotojų, kurie ne tiek interpretuoja istoriją, kiek leidžia ją išgyventi.
