Apie:
Aurelijus Augustinas gimė 354 m. lapkričio 13 d. Tagastėje, Afrikoje (dabartinis Souk Ahrasas, Alžyras). Jo tėvas buvo pagonis, o motina – krikščionė Monika, vėliau paskelbta šventąja. Jaunystėje Augustinas dirbo mokytoju Tagastėje. 383 m. jis išvyko į Romą, vėliau – į Milaną, kur gilino retorikos studijas. Šį savo gyvenimo laikotarpį jis aprašė veikale „Confessiones“ („Išpažinimai“).
Skaitydamas Cicerono veikalus Augustinas susidomėjo filosofija. Tuo metu Šventasis Raštas jam atrodė pernelyg paprastas filosofiniams klausimams spręsti, todėl jis prisidėjo prie manichėjų bendruomenės, siekdamas geriau pažinti jų skelbiamą mokymą. Tačiau netrukus nusivylė, nes manichėjų skelbiamas dualizmas jam pasirodė svetimas. Vėliau jis susidomėjo skeptikų filosofija, siejama su Naująja Platono akademija.
Gyvendamas Milane, Augustinas patyrė didelę šv. Ambraziejaus pamokslų ir raštų įtaką. Svarbų vaidmenį jo dvasiniame gyvenime atliko ir motina Monika. Skaitydamas šv. Pauliaus Laišką romiečiams, jis atrado krikščioniškojo tikėjimo tiesas ir atsivertė į krikščionybę. Po atsivertimo Augustinas atsisakė mokytojo darbo ir priėmė krikštą. 391 m. buvo įšventintas kunigu, o po trejų metų tapo vyskupu. Vyskupo pareigas ėjo trisdešimt ketverius metus. Per visą savo gyvenimą aktyviai rašė ne tik pamokslus, bet ir reikšmingus filosofinius bei literatūrinius veikalus. Mirė 430 m. rugpjūčio 28 d. Hipone.
Aurelijus Augustinas dažniausiai priskiriamas religiniams autoriams, tačiau neretai pamirštama jo literatūrinė veikla. Nors jis geriausiai žinomas kaip filosofas ir teologas, Augustinas taip pat kūrė poeziją. Deja, jo eilėraščiai iki mūsų dienų neišliko. Šv. Augustinas laikomas vienu iš keturių Vakarų Bažnyčios tėvų, vienu įtakingiausių krikščionių teologų. Jo veikalai yra itin svarbūs aiškinant Dievo Trejybės ir kitus krikščioniškosios teologijos klausimus.
Kūryba
Aurelijaus Augustino kūryba formavosi veikiama neoplatonizmo, tačiau jo filosofija buvo pritaikyta krikščioniškajai pasaulėžiūrai. Iš čia kilo vėliau René Descartes perfrazuota mintis, kad filosofinio pažinimo pagrindas yra žmogaus sąmonės faktai. Psichologijoje Augustinas teigė, jog sielos nemirtingumo įrodymas yra jos nekintamumas. Gamtos filosofijoje jis aiškino, kad Dievas iš nieko sukūrė medžiagą ir joje įdėjo visas gyvybės galias, iš kurių pagal tam tikrus vystymosi dėsnius atsirado empirinis pasaulis ir visos gyvosios būtybės.
Etikoje Augustinas laikomas voliuntarizmo, arba valios etikos, atstovu. Jo nuomone, dorybė glūdi geroje valioje, o aukščiausias dorovės įstatymas yra Dievo įstatymas.
Žymiausias Augustino veikalas – „De civitate Dei“ („Dievo valstybė“), kuriame vaizduojama žemiškosios ir dangiškosios valstybės kova. Šis kūrinys buvo plačiai komentuojamas tiek viduramžiais, tiek šiais laikais. Pats Augustinas suskaičiavo parašęs 93 veikalus, sudarytus iš 223 knygų. Vėliau jo raštai buvo ne kartą perleisti ir šiandien sudaro daugiatomius rinkinius.
Dailėje šv. Augustinas dažnai vaizduojamas laikantis rankose degančią širdį – meilės Dievui ir dvasinio atsidavimo simbolį.
Bibliografija:
Prieš akademikus (Contra Academicos, 386)
Apie palaimingą gyvenimą (De vita beata, 386)
Apie tvarką (De ordine, 386)
De dialectica (387)
Apie sielos nemirtingumą (De immortalitate animae, 387)
Apie sielos didybę (De quantitate animae, 387-388)
Apie Katalikų Bažnyčios papročius (De moribus ecclesiae catholicae, 387-389)
Apie muziką (De musica, 388)
Apie laisvąjį sprendimą (De libero arbitrio, 388-395)
De diversis quaestionibus(388-395)
Apie mokytoją (De magistro, 389)
Apie tikrąją religiją (De vera religione, 389/391)
Contra Manichaeos de duabus animabus (392)
De mendacio (394)
De sermone Domini in monte (394)
De doctrina christiana (397-426)
Išpažinimai (Confessiones, 397-398)
De natura boni contra manichaeos (399)
Contra Faustum manichaeum (399)
Apie Dievo valstybę (De civitate Dei, pradėta apie 413, baigta 426)
Apie Trejybę (De trinitate, 400-416)
Pradžios knygos tiesioginės prasmės paaiškinimai (De genesi ad litteram, 401-414)
De spiritu et littera (412)
De perfectione justicia hominis (412)
In ioannis evangelium tractatus (416)
De nuptiis et concupiscentia (419-421)
De cura pro mortuis (421)
Enchiridion de Fide, Spe et Charitate (421)
Retractiones (428)
De praedestinatione sanctorum (429)
Vertimai į lietuvių kalbą:
Aurelijus Augustinas Dialogai : apie sielos didybę : apie sielos nemirtingumą. Iš lotynų kalbos vertė Ona Daukšienė. - Vilnius : Katalikų pasaulis, 2001
Aurelijus Augustinas Išpažinimai [vertė Eugenija Ulčinaitė, Vaidilė Stalioraitytė] Vilnius : Aidai, 2004
Augustinas Aurelijus Pokalbiai su savimi iš lotynų kalbos vertė V. Stalioraitytė ; įvadą parašė ir redagavo D. Alekna. - Vilnius : Aidai, 1994.
Aurelijus Augustinas Mano motina Monika iš lotynų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė ; įvadą ir paaiškinimus iš italų kalbos vertė Ramunė Vaskelaitė. - Vilnius : Katalikų pasaulis, 1998
© Alicija Valentukevičiūtė, 2015
