Rašyk
Eilės (73061)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Arturas Konanas Ignacijus Doilis

Arthur Conan Ignatius Doyle

Apie:

Anglijos prozininkas, detektyvo meistras, romanų apie Šerloką Holmsą autorius. Gimė Škotijos sostinėje Edinburge, menininko ir architekto šeimoje. Tėvas – Čarlzas Altamonas – buvo 22 m., kai 1855 m. vedė septyniolikmetę Mariją Foli. Ji aistringai mėgo skaityti ir puikiai pasakodavo įvairias istorijas. Mažajam Konanui tai paliko neišdildomų įspūdžių. Nors Konano tėvas ir buvo talentingas menininkas, tačiau nusigėrė ir šeimai kartas nuo karto tekdavo patirti nepriteklių. Doilių vaikas labai mėgo knygas, domėjosi viskuo, kas yra po saule. Mėgiamiausias jo autorius buvo Main Ridas, o knyga – Skalpų medžiotojai.

Turtingi šeimos klano atstovai devynmetį Artūrą išsiuntė mokytis ir įsipareigojo padengti visas su tuo susijusias išlaidas. Septynis metus K.Doilis turėjo lankyti Choderio jėzuitų mokyklą Anglijoje. Maistas ten buvo nekoks. Mokymas rėmėsi fizinėmis bausmėmis – mušimu per rankas. Konanas dažnai buvo baudžiamas. Čia jaunasis rašytojas suprato, kad turi talentą rašyti. K. Doilis kurdavo, o jo draugai susidomėję klausydavosi ir aistringai girdavo.

1874 m. per kalėdines atostogas Konanas išvažiavo į Londoną. Nuėjo į teatrą, zoologijos sodą, cirką, Tuso vaškinių skulptūrų muziejų. Londone  jam labai patiko pažintis su teta Anete, dėde Diku, su kuriuo santykiai vėliau pablogėjo. Paskutiniais mokymosi metais gabus auklėtinis Konanas jau leido koledžo žurnalą, rašė eiles, sportavo. Vėliau kuriam laikui išvyko į Vokietiją, norėjo geriau išmokti kalbą. 1876 m. vasara K. Doilis pakeliui į namus užsuko į Paryžių, keletą savaičių pagyveno pas dėdę. Po mokslų grįžęs namo Konanas nutarė studijuoti mediciną. Apsispręsti padėjo gydytojas Čarlzas Breinas. 1876 m. Konanas tampa Edinburgo universiteto studentu. Paskaitas jam skaitė dėstytojas Džozefas Belis, kuris rašytojui imponavo savo logika, išskirtiniu pastabumu, teisingomis išvadomis. Tai - būsimas Šerloko Holmso prototipas.

Besimokydamas Konanas galvojo kaip padėti motinai, kuri augino septynis vaikų – be jo šeimoje buvo dar penkios seserys ir brolis. Visą laisvalaikį teko skirti uždarbiavimui. K. Doilis dirbo vaistininku, gydytojų padėjėju, asistentu. Keletą kartų per atostogas Reitono kaime asistavo gydytojui. Konanas daug skaitė ir po poros studijų metų nutarė pabandyti ką nors parašyti. 1879 m. pavasarį jis parašė trumpą apsakymą Sasaskos slėnio paslaptis, kurį išspausdino „Chamber’s Journal“. Apsakymą sutrumpino, bet autoriui užmokėjo tris ginėjas. Tai skatino rašyti toliau. Tolesnis rašymas nebuvo toks sėkmingas, bet vis tiek rašytojui pavykdavo užsidirbti vieną kitą ginėją. Tais pat metais K. Doilio tėvą visam laikui paguldė į psichiatrinę ligoninę, visi šeimos išlaikymo rūpesčiai teko K. Doiliui. 1880 m. rašytojo draugas pasiūlė jam padirbėti laivo, kuris ruošėsi žvejoti už šiaurės poliaračio, chirurgu. Konanas sutiko. Kai prie Grenlandijos krantų pradėjo medžioti ruonius, jaunąjį chirurgą giliai sukrėtė medžiotojų žiaurumas. Bet komanda buvo draugiška ir kai vėliau žvejojo banginį, Konanas liko sužavėtas. Grįžus iš šios kelionės gimė apsakymas Šiaurės žvaigždės kapitonas. Jūroje rašytojas praleido septynis mėnesius ir uždirbo 50 svarų sterlingų. 1880 m. rudenį Konanas grįžo į universitetą studijuoti medicinos.

1881 m. K. Doilis baigė universitetą, gavo bakalauro ir chirurgo diplomą, ieškojo darbo. Vasarą dirbo laive gydytoju. 1881 m. rudenį K. Doilio laivas iš Liverpulio išplaukė prie Afrikos krantų. Rašytojui ši kelionė nepatiko ir 1882 m. pradžioje, atvykęs į Plimutą, jis pradėjo gydyti žmones. Dirbo kartu su studijų draugu Kalinguortu. 1882 m. vidury K. Doilis atidarė savo gydymo įstaigą, kuri po trijų metų tapo labai pelninga. Iš pradžių jaunasis gydytojas beveik nesulaukdavo pacientų, tad visą laiką galėjo skirti literatūrai. K. Doilis tuo metu parašė apsakymus Kaulai, Blumensdaiskio dauba, Mano draugas – žudikas, kuriuos spausdino Londono žurnalai. Dirbdamas gydytoju, K. Doilis sutinko Elma Uelden, ir nutarė, kad jei pasiseks per savaitę uždirbti bent po 2 svarus, ją ves. Tačiau kelių piktų ginčų, kurie kilo tarp K. Doilio ir E. Uelden, nuotaka „pabėgo“ į Šveicariją.

1885 m. pavasarį Konano draugas gydytojas Paikas paprašė jį konsultuoti Houkinsų sūnų Džeką. K. Doilis meningitu sergantį Džeką parsigabeno į savo įstaigą, kur jis po kelių dienų numirė. Tuo pat metu K. Doilis susipažino su Džeko seserimi Luiza, kurią vedė 1885 m. Po vestuvių daug rašė, norėjo iš to užsidirbti. Jo apsakymus (Hebekuko Džefsono pranešimas, Ilgas Džono Haksfordo išnykimas, Toto žiedas ir kt.) spausdino žurnalas „Kornhil“. K. Doilis norėjo dar labiau išgarsėti ir tai vertė jį parašyti ką nors didesnio ir įdomesnio. K. Doilis 1884 m. leidyklai įteikė knygą Gerdlstono prekybos namas. Leidėjai šią knygą atmetė. 1886 m. rašytojas parašė romaną Tamsiai raudonų spalvų etiudas, kurį kelios leidyklos atmetė ir su didžiuliais apribojimais autoriui, po dviejų metų ir už 25 svarus šią knygą išspausdino „Beeton’s Christmas Annual“ leidykla. Šiame romane autorius pirmą kartą supažindina skaitytoją su Šerloku Holmsu ir daktaru Vatsonu. 1888 m. šį leidinį iliustravo K. Doilo tėvas – Čarlzas. 1887 m. K. Doilis domėjosi „pomirtinio gyvenimo“ ir spiritualizmo problemas, parašė naują romaną Michejaus Klarko nuotykiai. Šį romaną „Longmano“ leidykla išspausdino tik 1889 m. pabaigoje. K. Doilį tuo laiku patraukė istorinio pobūdžio kūriniai. Jo mėgiamais rašytojais buvo Meriditas, Stivensonas, Valteris Skotas. Rašytojas norėjo išbandyti save šioje srityje ir sukūrė romaną Baltasis būrys.

1889 m K. Doilio šeimoje gimė duktė Meri. Ją palikę močiutei, 1890 m. K. Doilis su žmona išvyko į Austriją, kur Konanas ėmėsi studijuoti oftalmologiją. Po 4 mėnesių pamatė, kad studijos nesėkmingos. Parašė romaną Raflzo Hou atradimas, vėliau grįžo į Londoną, kur atidarė savo gydymo įstaigą. Nepasisekė ir čia, nes nebuvo pacientų, todėl K. Doilis pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą ir teikdavo juos žurnalui „Strend“. 1891 m. gegužę rašytojas susirgo sunkia gripo forma ir vos nenumirė. Kai išgijo, nutarė visiškai atsisakyti gydytojo praktikos ir užsiimti vien knygų rašymu.

1892 m. K. Doilis susilaukė sūnaus. Rašytojas pakrikštijo jį Kingsliu. Tuo metu Konanas rašė apsakymą Išlikę nuo penkioliktųjų metų, kurį sėkmingai pastatė daugelis teatrų. Išgalvotasis Šerlokas Holmsas rašytojui tapo tarsi pakabintas ant kaklo niekam nereikalingas svoris ir 1893 m. jis nutarė daugiau apie jį neberašyti. Dėl to žurnalas „The Strand“ neteko dvidešimties tūkstančių skaitytojų. K. Doilis neatsižvelgė į žmonių ir redakcijos prašymus tęsti Šerloko Holmso epopėją, ir pardėjo rašyti romanus Išgintieji ir Didysis šešėlis. Beatodairiškai dirbdamas rašytojas nepastebėjo, kad pablogėjo žmonos sveikata – Luiza susirgo tuberkulioze. Nors gydytojai sakė, kad jai gyventi liko tik keletas mėnesių, atidžiai K. Doilio prižiūrima, ji išgyveno 10 metų – iki pat 1906. K. Doilis su žmona persikėlė gyventi į Alpėse esantį Davosą. Čia K. Doilis parašė romaną Generolo Marbo prisiminimai, domėjosi okultizmo, hipnozės, spiritualizmo reiškiniais. Vėlų 1894 m. rudenį K. Doilis išvyko į JAV, aplankė 30 miestų, skaitė paskaitas. 1895 m. grįžo į Davosą, kur buvo likusi jo žmona, kuri tuo metu jautėsi gana gerai. Kai žurnalas „The Strand“ išspausdino K. Doilio kūrinį Brigadininko Žeraro žygdarbis ir iškart padaugėjo šio leidinio skaitytojų.

1895 m. Doiliai išvyksta į Egiptą, kur turėjo būti toliau gydoma Luiza. 1986 m. pabaigoje K. Doilis grįžo į Angliją, ku apsigyveno savo name Sūrėjos grafystėje. Jis gerai sugyveno su Luiza, buvo jai ištikimas. Tai neišgelbėjo rašytojo nuo moralinės duobės, į kurią jis įkrito 1897 m. įsimylėjęs Džean Lekiją. Ji buvo 24 metų, labai graži šviesiaplaukė, ryškiai žaliomis akimis, intelektualiai išsilavinusi, pajėgi sportininkė.

1899 m. prasidėjo anglų – būrų karas, į kurį rašytojas išėjo savanoriu. Jam buvo jau 40 metų ir sumanymas būtų sužlugęs, jei ne gydytojo profesija. 1900 m. vasario 28 d. jis išplaukė į Afriką ir įkurė 50 vietų lauko ligoninę. Sužeistųjų buvo daug,  jiems neužteko vietos, trūko geriamo vandens, plito ligos, nuo kurių mirdavo daug kareivių. Po to prasidėjo mūšiai, kuriuose būrai buvo nugalėti ir K. Doilis liepos 11 grįžo į Angliją. Iš karo įvykių jis parašė medicininio pobūdžio 500 puslapių knygą Didysis būrų karas, kurią daug kas laikė karinio mokslo šedevru. Grįžęs iš karo kurį laiką pasinėrė į politiką, dalyvavo rinkimuose, tačiau ten jam nesisekė. 1902 m. K. Doilis užbaigė dar vieną knygą apie Šerloką Holmsą – Baskervilių šuo.

1920 m. karalius Edvardas VII K. Doiliui už dalyvavimą kare su būrais suteikė riterio titulą. Rašytojas atsisakė rašyto apie Šerloką ir ėmėsi kurti romaną Seras Neidželas Loringas, kurį jis laikė tikru ir pasisekusiu literatūriniu kūriniu. Literatūrinis darbas, rūpesčiai dėl žmonos ligos, susitikimai su meiluže Džean, žaidimai golfo aikštelėse, važinėjimasis greitais automobiliais, skraidymas oro balionais ir lėktuvais – visa tai netenkino K. Doilio įgeidžių. 1906 m. jis vėl ėmėsi politikos, tačiau jam ir vėl nepasisekė. 1906 m. liepos 4 d. ant jo rankų mirė žmona. Rašytoją apėmė sunki depresija, kuri tęsėsi daug mėnesių. Tačiau ir jis vis dar padėdavo tiems, kam buvo sunkiau už jį. Tuo metu K. Doilis vėl pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą. 1907 m. rudenį vedė Džean Leki. Su nauja žmona ir dviem dukromis persikėlė į naują namą, kuris buvo Sussex vietovėje ir vadinosi Windlesham. Rašytojas toliau daug dirbo, ir gaudavo didelius honorarus. Praėjus keletui metų po vestuvių, rašytojas pastatė kelis vaidinimus pagal savo kūrinius: Likimo akiniai, Brigadininkas Žeraras ir kt.

K. Doilis sulaukė dar trijų vaikų: 1909 m. – Deniso, 1910 m. – Andrijano, 1912 –Džeanos. 1910 m. pasirodė naujos K. Doilio knygos – Nusikaltimas Konge, Prarastas pasaulis, Apnuodyta juosta. Visos sulaukė pripažinimo. Prieš pirmą pasaulinį karą K. Doilis aplankė Kanadą, skaitė paskaitas, teikė karinius pasiūlymus Anglijai, parašė daug karinio pobūdžio straipsnių. Prieš pat karo pradžią tapo savanoriu, jei vokiečiai pabandytų išsilaipinti Anglijoje. Per karą žuvo daug rašytojui artimų žmonių, tarp jų ir sūnus Kingslis.

1918 m. K. Doilis nuvyko į žemyną ir prancūzų fronte stebėjo kautynes su vokiečiais. Vėliau visa galva pasinėrė į tariamą spiritualizmo ir fantastikos pasaulį. Jis ieškojo būdų kaip svajones paversti tikrove. Šiuo požiūriu, nors ir senyvo amžiaus, jis buvo užsispyręs maniakas ir niekas jo negalėjo sulaikyti. Dėl jo fantazijų, kurios visiems buvo žinomos, spaudoje iš jo buvo viešai juokiamasi. Rašytoją sulaikyti bandė kunigai, žmona, bet viskas buvo veltui. 1920 m. Doiliai su trimis dukterimis aplankė Australiją, Afriką, 1922 – 1923 m. Ameriką. Šios kelionės buvo susijusios su K. Doilio fantazijų pasaulio problemomis. Kelionėse jis išleido apie ketvirtį milijono svarų sterlingų, todėl nebeliko lėšų pragyvenimui. 1926 m. K. Doilis parašė romanus Kada žemė šaukia, Miglų šalis, Dezintegracinė mašina. 1929 m. rašytojas išsiruošė į paskutinę kelionę po Olandiją, Daniją, Švediją ir Norvegiją. Tuo metu jis jau sirgo Angina Pectoris liga.

1930 m., jau beveik nebesikeldamas iš lovos, K. Doilis keliavo paskutinį kartą. Šiaip taip pakilo nuo kėdės ir išėjo į sodą. Namiškiai jį rado gulintį ant žemės. Viena ranka raštyojas laikė saujoje suspaudęs grumstą, o kita – baltą snieguolės žiedą. Jis mirė apsuptas šeimos narių. Priešmirtiniai žodžiai buvo skirti žmonai: „Tu nuostabi“. Artūras Ignacijus Konanas Doilis buvo palaidotas Minstead Hampshire kapinėse.


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Ratas trikampy : kriminalinių nuotykių romanas. - Kaunas, 1929. - 176 p.
Juodojo Petro paslaptis. - Telšiai, 1929. - 31 p.
Juodoji vėliava ; Užantspauduotas įsakymas. - Telšiai, 1930. - 32 p.
Nusikaltimo šedevras. Arba žmogžudystė, padaryta iš noro pagarsėti. - Telšiai, 1930. - 29 p.
Brazilijos katinas : [apysaka]. - Telšiai : S. Petrauskas, 1930. - 32 p.
Juodasis Piteris : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957. - 56 p.
Antroji dėmė : iš užrašų apie Šerloką Holmsą. - Vilnius, 1957. - 62 p.
Paslaptinga šalis : fantastinis romanas. - Vilnius, 1957. - 427 p.
Baskervilių šuo. - Kaunas, 1960. - 110 p.
Paslaptinga šalis : [fantastinis romanas] / vertė A. Dambrauskas. - Kaunas : Vasaris, 1992. - 147 p.
Raudonu ant balto : nuotykių apysaka / vertė J. Varnelis. - Kaunas : Vasaris, 1992. - 93 p.
Rinktiniai raštai / Vilnius : Mintis, 1993-2000. - 10 t.
Baskervilių šuo : [romanas] / iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė. - Kaunas : Spindulys, 1997. - 206 p.
Šerloko Holmso nuotykiai / vertė Edmundas Juškys. - Vilnius : Alka, 1998 (Kaunas : Spindulys). - 238 p.
Užrašai apie Šerloką Holmsą : [apsakymai] / vertė Romualda Zagorskienė ir Kazys Ambrasas-Sasnava. - Vilnius : Tyto alba, 2004 (Kaunas : Spindulys). - 478 p. [kiti leidimai - 1985 m., 1984 m., 1965 m.]



Gimė: 1859-05-22
Mirė: 1930-07-07
 


Knygos

Užrašai apie Šerloką Holmsą
Arturas Konanas Ignacijus Doilis
 
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-07 00:08
majonezas
aišku 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-22 13:35
Jalaja
Dievinu Šerloką! Mmmch! Jei kada būsiu Londone, eisiu į Baker street 129: gal padės rasti, ką esu pametusi?..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-07 23:50
Mahila
gerulis...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-17 10:22
Somnambulas
- "Baskervilių šuo", mmm -
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą