Rašyk
Eilės (70516)
Fantastika (2139)
Esė (1678)
Proza (10206)
Vaikams (2419)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Anė Sekston

Ane Sexton

Apie:

Anne Gray Harvey gimė Newtone, Masačiusetse 1928 metais. Ji buvo jauniausioji iš trijų seserų. Nuo šešerių metų ji mokėsi valstybinėse mokyklose, o sulaukus 17 buvo išsiusta į mergaičių internatą. Ten ji pradėjo rašyti poeziją, kuri buvo išspausdinta mokyklos almanache. Vienerius metus ji lankė Garland Junior koledžą iš kurio, būdama devyniolikos, pabėgo ir susituokė su Alfred‘u Muller‘u Sexton‘u. Kol jos vyras tarnavo Korėjoje, įstojo į modelių kursus Hart‘o agentūroje ir kurį laiką ten dirbo modeliu. 1953 metais jai gimė dukra.

1954 metais jai buvo diagnozuota depresija, įvyko pirmasis jos nervinis išsekimas ir ji buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę Westwood Lodge, į kurią paskui ne kartą grįžo ieškoti pagalbos. 1955 m. iš karto po to, kai pagimdė antrąją dukterį, ji patyrė antrąjį nervinį išsekimą ir vėl buvo paguldyta į ligoninę. Jos vaikai buvo išsiųsti gyventi su vyro tėvais. Tais pačiais metais per savo gimtadienį ji bandė nusižudyti.

A. Sexton psichiatras Martin‘as Orne pastūmėjo ją susidomėti poezijos rašymu ir 1957 m. rudenį ji įstojo į poezijos studiją Bostono suaugusiųjų švietimo centre. Tų metų gegužę ji vėl pamėgino nusižudyti.

1959 metais nuo vėžio mirė A. Sexton motina, taip pat jos tėvas nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Tais pačiais metais ji gavo „Audience“ poezijos prizą ir išleido savo pirmąją knygą. Knyga buvo sėkminga, ir tai paskatino Sexton rašyti ir toliau. 1962 metais ji išleido antrąją knygą. Tęsdama savo darbus, A. Sexton, kartu su savo drauge Maxine Kumin parašė keturias knygas vaikams.

A. Sexton buvo greitai pripažinta, kaip originali, svarbi poetė, ėmė dėstyti ir skaityti savo poeziją visose Jungtinėse Amerikos valstijose ir Anglijoje. Tačiau, nors poetinis gyvenimas vystėsi puikiai, A. Sexton turėjo problemų šeimoje. Anne turėjo intymių santykių su to meto menininkais, ir tai sukėlė jos nesutarimus su vyru.

1964 metais A. Sexton psichiatras išsikraustė į Filadelfiją, dėl to ji pradėjo lankytis pas naują daktarą, kuris mėgino jos depresiją kontroliuoti vaistais, tačiau nesėkmingai. Anne vis labiau niro į neviltį, nepasitenkinimą savo gyvenimą, darėsi vis labiau nesukalbama. Nors viešumoje Anne kūrė savo, kaip savarankiškos ir savim pasitikinčios moters įvaizdį, iš tiesų buvo stipriai priklausoma nuo terapeutų, vaistų, artimų draugų ir meilužių.

1965 metais ji buvo priimta į Karališkąją literatūros draugiją Londone. 1966 m. ji išleido knygą Gyventi ar mirti už kurią gavo Pulitzer‘io prizą. Tais pačiais metais pradėjusi savo vienintelį romaną, kurio taip ir nebaigė, ji vėl pamėgino nusižudyti.

1970 m.  ji buvo pakviesta dėstyti Bostono universitete, kur 1972 m. gavo profesoriaus laipsnį. Gyvenimo pabaigoje pradėjo rašyti intymią sakralinę poeziją, kuri skaitytojų buvo mažiau vertinama – tai tik stiprino jos depresiją. 1973 m. A. Sexton išgyveno nuopuolį asmeniniame gyvenime: išsiskyrė su vyru ir net tris kartus buvo paguldyta į ligoninę. Pabaigusi savo paskutinius literatūrinius darbus, kitą dieną po savo poezijos skaitymo,  1974-tųjų spalio 4-tą, grįžusi namo, Anne Sexton nusižudė savo garaže apsinuodijusi anglies monoksidu.

Anne Sexton garsi ne tik, kaip žymi amerikiečių poetė, bet ir  kaip poetė savižudė – visą gyvenimą žaidusi su mirtimi, ne kartą mėginusi nusižudyti, savo poezijoje atvirai kalba apie nedailintą, tikrą gyvenimą bei mirti. Poetė Maxine Kumin, artima Anne draugė, teigė, kad poezija buvo Sexton gyvenimo variklis, vienintelė priežastis, laikiusi ją gyvą, vienintelis vaistas, prieš viską ėdančią depresiją. Sexton rašė išpažintinę poeziją, nuoširdžiai ir atvirai kalbėdama apie šeimą, meilę, praradimus, kaltę, mirtį ir beprotybę. Savo kūryboje ji atveria skaitytojui intymų savo jausmų ir sielvartų pasaulį. Ji rašė apie tai, ką reiškia būti moterimi, atvirai ir nieko neslėpdama, dėl to turėjo atkentėti kritiką, kad įnešė į poeziją tokias temas kaip menstruacijos, abortai, narkomanija – to meto tabu. Ir visgi, nors jos poezija atrodo labai asmeniška, didžioji dalis jos kūrybos nėra autobiografinė, tik paremta gyvenimiška patirtimi.

Rašytojos knygos: To Bedlam and Part Way Back (1960); All My Pretty Ones (1962); Live or Die (1966) - Pulitzer‘io prizas 1967; Love Poems (1969); Transformations (1971); The Book of Folly (1972); The Death Notebooks (1974); The Awful Rowing Towards God (1975, po mirties); 45 Mercy Street (1976, po mirties); Words for Dr. Y. (1978, po mirties).

Rašytojos knygų lietuvių kalba nėra išleista.


Gimė: 1928-11-09
Mirė: 1974-10-04
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-09 19:45
latentic
suuuuuuper rašytoja. berods poetry.com galima balsą jos išgirsti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą