Apie:
Grafas Alfredas-Viktoras de Vinji (Alfred-Victor de Vigny) - prancūzų poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas - gimė 1797 m. kovo 27 d. Loše, aristokratų šeimoje. Jo tėvas buvo Septynerių metų karo veteranas. Motina, įtakota Ruso, ėmėsi ankstyvojo Alfredo auklėjimo. Vėliau jis mokėsi viename iš Paryžiaus licėjų, bet, sekdamas šeimos tradicijas, pasirinko karininko mundurą.
Literatūrinį kelią pradėjo eilėraščiais. 1820 m. publikavo pirmąjį savo eilėraštį, o 1822 m. išėjo pirmoji jo knyga - eilėraščių rinkinys Pomes. 1826 m. rinkinys buvo papildytas ir išleistas antrą kartą pavadinimu Pomes antiques et modernes. Kiti A. de Vigny eilėraščiai ir poemos buvo išspausdintos jau po jo mirties rinkinyje Les Destines 1864 m.
Tuo metu jis, atrodė, būsiąs kylanti prancūzų romantizmo žvaigždė, tačiau šį vaidmenį iš jo paveržė geras draugas Viktoras Hugo.
1827 m. A. de Vigny atsistatydino iš karinės tarnybos ir persikėlė į Paryžių kartu su savo jauna žmona iš Anglijos Lydia. Po anglų trupės vizito Paryžiuje, Alfredas susidomėjo Šekspyru ir kartu su Emile Deschamps išvertė Romeo ir Džiuljetą. Vėliau jis dar išvertė Šekspyro „Otelą“ (1829), o įtakotos 1830 m. Liepos revoliucijos, pats parašė romantinę istorinę dramą La Marchale d\\\\'Ancre (1831). Taip pat teatrui sukūrė komediją Quitte pour la peur (1833) bei pačią žinomiausią savo pjesę Chatterton (1835).
B. Skoto įtakoje A. de Vigny sukūrė pirmąjį žymų prancūsų istorinį romaną Cinq-Mars (Sen Maras) (1826). Taip pat romanus Stello (1832), kurį sudaro romantizuoti etiudai apie poetus, bei Servitude et grandeur militaires (1835).
Nors jam sekėsi rašytojo karjera, Alfredo asmeninis gyvenimas nebuvo sėkmingas. Santuoka nebuvo vykusi, žmona ir motina sirgo, skandalingai pagarsėjo jo santykiai su aktore Marie Dorval ir jam nepavyko įeiti į politiką. Be to, rašytojas graužėsi, kad kiti skina visus kūrybinius laurus vietoje jo. 1830 m. mirus motinai, jis paveldėjo dvarą, kuriame gyveno atsiskyręs nuo pasaulio. Ten parašė keletą savo geriausių eilėraščių.
1845 m., po penketo nesėkmingų bandymų, jis galiausiai buvo išrinktas Prancūzų akademijos nariu.
Gyvenimo pabaigoje, rašytojas užsidarė nuo žmonių, tačiau nesiliovė rašyti. Ėmė gilintis į filosofiją.
A. de Vigny mirė Paryžiuje 1863 m. rugsėjo 16 d.
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Sen Maras : [romanas] / iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė. - Vilnius : Alma littera, 2004 (Kaunas : Spindulys). - 398, [2] p.
