Diuma nuopelnas prancūzų dramai tas, kad jis pavertė ją ne tik visuomeninio poveikio priemone, kuri demaskuoja gyvenimo trūkumus, bet kiekvienos pjesės ilgoje įžangoje jis pareikšdavo samprotavimus ir nuostatas ką ir kaip reikia pertvarkyti. Jis šiuo požiūriu tarsi perėmė tą visuomeninės veiklos sritį, kuri nuo amžių priklausė bažnyčiai.
Sceninę savo veiklą A. Diuma pradėjo perdirbdamas savo romaną „Dama su kamelijomis“ (La Dame aux camélias, 1848) į tokio pat pavadinimo pjesę (1852). Pjesės turinį sudaro kurtizanės pasiaukojimas mylimo žmogaus ir jo šeimos gerovei. Nelaimingų moterų ir vyrų šeimyninėms išdavystėms pašvęstos ir kitos A. Diuma dramos – „Diana de Lis“ (Diane de Lys, 1853), „Prietema“ (Le Demi-monde, 1855), „Moterų mylėtojas“ (L'Ami des femmes, 1864). Dramoje „Pinigų klausimas“ (La Question d'argent, 1857), A. Diuma demaskuoja norinčius bet kokia kaina praturtėti. Dramaturgas nepamiršta savo sunkios vaikystės ir prie šios temos sugrįžo rašydamas bemaž biografines pjeses „Neteisėtas sūnus“ (Le Fils naturel, 1858), „Paklydęs tėvas“ (Un Père prodigue, 1859). Šeimos problemos (santuokinės ištikimybės ir kiti klausimai) gvildenami dramose „Madam Obre įsitikinimai“ (Les Idées de Madame Aubrey, 1867), „Princesė Žorž“ (La Princesse Georges, 1871), „Klodo žmona“ ((La Femme de Claude, 1873).
Mirė Aleksandras Diuma–sūnus Paryžiuje 1895 m. lapkričio 27 d.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Aleksandras (sūnus) Diuma / Dama su kamelijomis. - Vilnius : Amžius, 1992. - 175 p.
