Išskrido

Išskrido gervė iš krūtinės,
Bet ne lengviau-
                        sunkiau joje.
Ateis pavasaris, bet sakė,
Kad nesugrįš... 
Ir mano žodžiuose:
„O! Moterie,
        kokia graži esi“ -
Išliks tik ilgesys
Ir akys, žiūrinčios dangun...
Neleisk, o Dieve, man pamiršti jos,
Nors ir negrįžtančios,
Nors ir skausmingai klykiančios tolyn.

Aš nenorėjau, kad išskristų gervė,
Bet skrendančiam dangum
                                keliai laisvi.