tavo posūkiai visad per statūs
kai krypties nepasirenka kojos
draudžia sukti ženklai jei be batų
jei ne basas stulpai tik mojuoja
aš pažįstu tave ir be paso
tai kodėl visos sankryžos tiesios
kai tu stovi nuoga ir apšalus
o man baigias pėstieji ir pėsčios
aš skaičiuoju kampus sužvairėjęs
į tave tik ruduo grįžt temoka
apvali mano meilė ir gėlės
tau tik seilės ir centai pirmoko
nežinau už kurio laipto dribsiu
ir atatupstais risiuos per petį
išsitrinsiu kaip nykstančios ribos
liks tik posūkis – metas išgerti.
Forma vogta iš Nevandens, žodžiai infantilaus, muziką susikursit patys.