Nuobodžiausias ritmas

Ieškau jaunos poetės, o surandu
Patį nuobodžiausią ritmą, -
Tai du dūžiai per sekundę (bps)
Ypač kai klausai vienas,
Tuomet, žinok, dar ir šėlas paima.
Tie du, o tu vienas!
Ir net jei darnus kaukšėjimas,
Sterilus kaip metronomas,
Apauga visais įmanomais bosais,
Pretenzingais žemais dažniais,
Nors sustiprinamas ištaigingiausiais
Pramoniniais kontraforsais,
Bet ir dunksėjimas lieka stabilus.
Nepajudinamas. Neiškraipomas.
Tada įpiešiu ir save ten pat.
Ir suardau visą darną. Ir įvyksta
Laužyta pustretinė sinkopė.
Taip sinkopuodamas galiu:
    Ginčytis su radiju
    Ir senu buteliu vyno
    Barti prekių vežimėlius
    Ir minkštai aptrauktas kėdes,
Tuo pat nuobodžiu ritmu
    Išsitrenkti baltoj sienoj nišą
    Sudėti ten savo pusryčius,
    Švarių baltinių ir sausų batų pamainą
    Ir pamanyti
Sėsiu atgal. Ir rasiu nuobodžiausius žodžius
(jie turbūt dviskiemeniai, kad žodį spėčiau
Per sekundę dviem kabliais išskobt)
Ir jais niekaip nesudėsiu tankos.
Per daug jau vienišų sinkopių ten