Per lango stiklą graibosi žvaigždėta
Nakties ranka ir pilkesį nuskynus
Šaltuko kaukę vakar pažadėtą
Į trobą velka per žiemos pusnynus
Apgirtę lyg bedaliai nelaimingi
Krypuoja, blaškos, šluostosi ir staugia,
Ir supa valsą dvilinkai sulinkęs
Baltų rankovių sumiškėjęs laukas
Iš pažemės slydžių duobučių šilko
Lizdus pailgus susuka, vynioja
Susmenga baltaakės sruogos ilgos
Į pavartės sušalusią guboją
Nurūko baltu dūmu molio siena
Užlipo, išsitraiškė muilo putom
Trumpam pratrūkus gruodžio mėnesiena
Ant kiemo virpa baikščiai atsitūpus


Edvardas











