ne apie gulbes

tyliai tupia baltos paukštės
į snaudžiančių medžių
nuogą glėbį
išskleidžiu sukandėtą
kantrybės skraistę
kad uždengčiau
dar vieno lapkrėčio akivarą
ilgesio liūne atsivėrusį
susemiu ežero vyzdy
išsiliejusią pilnatį
ir barstau sapnų trupinius
tarp snaudžiančių medžių
kur baltos paukštės
nutūpę užmiega