Tos melancholiškos pavasarinės akys
Kai gervių klyksmas jose girdis
Ten priešaušry susipina alyvų gatvės
Ir laikas slankioja vėjavaikis, betikslis
Sulytos melancholiškai tiesas atspindi
Laukimas žinant kas per greit praeina
Tik tuštuma į tuštumą pavirtus
Kur ima suktis ateities sapnai
Tos melancholiškos pavasarinės žvaigždės
Kai joms užgesus lieka tiktai rytas
Kai tyloje tiktai tyla ir aidi
Tik vienas žodis, o per daug sakytas...