Nuogi ritomės Eliziejaus
laukais, kai alpo damos
donžuanams po langais
nuo Paryžiaus iki ten pat
basi nostalgiškai stripinėjom
žibintams gęstant, sutemsta
gatvės ir upė patvinsta
Sena, tikriausiai, man moja
pusžilis vyras plukdydamas
moteris stotelėn: Paryžius-Paryžius
~~~
Pusiaukelėj
vyne mirkytos lūpos,
išmylėtieji krantai
ištirpsta, rudeninėj valty skęstu
aš ir mano mūza, nesvarbu, juk
mes Paryžiuj.