Aš vis dar bėgu pro supuvusius
Medžius.
Nutysusius raudonųjų žibintų kvartaluose.
Aš vis dar bėgu mąstymo vingiuose
Ieškančiuose tiesos išganymo.
Aš vis dar bėgu pro Tavo atvertas rankas
Nukreiptas nuo Golgotos kryžiaus.
Aš vis dar bėgu, tarsi išbadėjęs valkata
Pavogęs duonos kepalą.
Aš vis dar bėgu, stengdamasis pamatyti
Tavo kreivą šešėlį, pasislėpusi
Mažutėlių lūpose.
Aš vis dar bėgu būties labirintuose, užgimstančio
Minotauro riksmo link, link tavo plačiai
Atvertų vartų.
Aš vis dar bėgu, o reikia tiek nedaug
Pailsėti Tavo glėby.