Suklupimai

Kraujas, vargas, kančios su mirtim
Kiekvienam takely, kelio vingy
Su skaudžia beviltiška mintim
Buvome išnykę ir pradingę

Kilkim laiptais savo praeitin,
Pažiūrėkim į miškus ir trobas
Bet ar glaustis mums perdaug arti
Prie kančių ir netekimų drobės?

Kiek laužuos sudegintų žmonių
Raganų, belaisvių ir kenkėjų
Išdrįstu sušukti – Po velnių,
Mes dabar tiek daug dar nekentėjom

Nešė kančią, kraują ir skriaudas
Kalavijais, kryžiais apsipaišę
Paniūniuokim motinų raudas
Prie pagonių pamėgtos pašlaitės...

Negailėjom žuvusiems maldų,
Ką daugiau, sakykit, begalėjom?
O Maironi, Motinų vardu
Tu lietuvės širdį iškalbėjai

Motinėle, sengalvėle tu,
Neraudoki kritusių sūnelių,
Neminėk vergovėn pagrobtų,
Ištremtų, kur šiaurėje sušalo

O sūneliai Ąžuolais už mus –
Kaimo gatvėj pamesti voliojos
Atėjūnas be sielos, nuožmus
Motiną beraudančią koliojo

Motina, o Motina šventa,
Suklumpu prie tavęs paraudoti,
Nors ta taurė kraujo prisemta,
Užstatyta pirkti ir parduoti

Nematau tuščios, nykios kančios,
Nematau istorijos be vingių
Skausmas savo valandas skaičiuos,
Mes pakelsim tas kančias garbingai