Nostalgija ar ketveri metai?

Jau ketveri metai, kai tūnau voratinkly
Ir rudeniu kas devynis mėnesius pareinu
Į tavo nutapytą saulėlydį.

Ant tavo nuogo kūno
Šypsausi lyg čežantis lapas
Obelų žiedais nusėtas – žydžiu.

Brangioji, tu nebe tie išminti laukai
Ir ne tie vieškeliai
Tarp mūsų upių.

Tarp mūsų lūpų mezgasi brūzgynai,
Žaibai plaka mudviejų krūtines.

Brangioji, lapai tavo broliai,
Kritimas jų elegantiškas,

Jau ketveri metai, kai tūnau voratinkly,
Jau ketveri metai, kai ruduo tau tinka.