Rašau tau laišką, eilutes karpytas.
Ant klevo lapo rudenio spalvom
Jis vasaros prisiminimais surašytas
Ir nubarstytas lapkričio šalnom
Jis ilgas, kaip tos naktys tylios
Pusnyse uždususios žiemos.
Ir įdomus kaip nukeliautos mylios
Kaip pasakos prie žindinio namuos
Nutūps prie lango, bels į stiklą,
Prašys širdies ir rankų šilumos,
Paskleis pūkuotą miego miglą
Ir švelniai paskandins sapnuos
Prašau, tik tu neverk pabudus
Sapnai juk nesipildo. Kartais.
Sulanksčius laišką mesk į ugnį
Ir lauk atvertais kiemo vartais