Jo vardas buvo V.
Dažniausiai atsivilkdavo naktimis kai rūkydavau
Ir pasakodavo apie šaldytuvo kompresorius.
Vienąkart neiškenčiau
Ir pasiunčiau jį velniop.
Nuo tada jis stebuklingai užmiršo kompresorius
Ir vėl pradėjo savo apie perprogramuojamus svičus.
Kad ir kas tai bebūtų.
Dieve, ir iš kur tiek žmonėse įžūlumo
Mokyt mane gyventi?
Vis dar rūkau naktimis,
Nors ir pasižadėjau sau
Nebeturėt pažįstamų, vardu V.