spirgutis

tupi varna kamine
tupi ir galvoja
„tai sudegsiu aš ar ne
nusilaušiu koją“

kepa blynus antanukas
kaitina spirgutį
ištaukuotos rankos sukas
kasosi margutį

varna tupi untė kepa
tik ūmus spirgutis
nusitiesęs tauko trapą
tarė „jau didutis

aš esu ir nebereikia
apvalios keptuvės
eik vaikeli bėki vaike
glėbin paleistuvės“

išmaurojęs tokį šūkį
tėškė tauko lašą
apdergė antanui snukį
užsidėjo šašas

untė žinoma įširdo
taip kad nusisuko
„nedraugausiu smulkus pirdžiau
gaila gražaus snukio

nekasdien po naują gaunu
vieną visam ciklui
sieloj rodos atsigaunu
betgi motociklui

nebeduosiu tau kapeikų
stačiai apsišiki
santykiausiu tik su steiku
uostyk mano mikį“

spirginys nusikvatojo
pasičiupęs blyną
atidžiai susivyniojo
tiesiai per purvyną

išlingavo žingsneliu
stabiliu baisingai
šūktelėjo „jus myliu
vos sulaiko stringai

patys žinot kokį daiktą
garsiai nesakysiu
susitiksim kai bus baigta
jas kai padarysiu“

nebematė niekada
jo antano akys
smogė santykių raidą
ką čia bepasakius

nuo tos lemiamos dienos
keptuvėlėj kaito
ne spirgučių liekanos
sviesto gelsvas glaistas

„taip kur kas patikimiau
pilvas visad pilnas
eikime miegot anksčiau
ryt bus geras filmas“

tupi varna kamine
tupi ir galvoja
„sudegiau aš ar dar ne
o gal aš sekvoja? „