naktis beprasmė

Aniai iš Gdansko atminti

Užmaišyk tirpalą negyvybingą:
tik žiupsnį švino ir pagiežos.

Beprasmėje nakty išduodu roko dievą,
pasineriu bėgiman atitrūkusios nakties.
Grandinės sulestos, atitrūko dienos,
bet negaliu negrįžt čia it vagis.

Beprasmėje nakty man šviečia vario lempa,
pakaitinta lig ryto užsklendžia mane -
sakytumei knyga, ant stalo krašto atversta.
Kai akys miršta, sutrinka ir šviesa.

Beprasmėje nakty iš naujo liūdi
bažnyčia pasislėpusių vėlių.
Artėja žingsniai. Altoriuos išgąstis -
mirtis skolas skubiai atims.

Mokytojau, padariau kaip lieptas.
Belieka laukt rausvėjančio rytojaus.