O kad triumfuoti nemoka,
Vartus išnuomoja
Linkėjimams iš Berlyno.
Atvirlaiškių karavanai,
Rytais kėdutėmis skleidžias
Ir aišku sūnums
Prekystaliuose nepamesti
Bitte ir danke.
Rytinė spauda kvepia umliautais,
Tramvajai kasnakt iš taškų išvaduojami,
Geltoni bėgioja pro afišas,
Kuriose mergaitės su iltimis vynus reklamuoja.
Mžytės juodos moterys,
Sunertomis suknelėmis,
Skrudina gimtinės pupeles katedrose.
Berlynui- nuosava, kas nors minutę jame.
Seniai jau miestas mėnulį pamiršo,
Dabar žvaigždėmis dviračio ratai sukas.
Jie keliuose jaučias geriau
Negu gondolose italiūkščiai.
Sunkiai naktimis parduotuvės užsnūsta
Atrodo, prekės - nemigos iškamuotos
Paryčiais išvargusios krenta
Kampe patogiausios basutės.
Pusė, kur rytai savo niūrumu prisrakino,
Iškėlė tanką skulptūros.
Ir krūpteli, gal viduje tikras,
Tik reikia miltų užuolaidą traukti.
Tada, kai nuotrauka pasiima katedrą,
Aštuoni dūžiai išmuša pagrindą:
Visos plytelės vardus iškala, kieno pėdas šiandien pasiima.
Vitražo langams dar trūksta gintaro.
Įdomu buvo skaityti - tavieji kūriniai pasižymi individualia, netradicine raiška. Ne visada man jie patink :), bet šįkart skaičiau beveik su malonumu. 4