Trys maldos I

Malda Mėnulio Deivei

Dėk žiedą man į delnus
Ir ilgam turėsiu viltį
Atminsiu viską kuo buvau ir ko norėjau
Numirsiu po dangum o su žiedais vėl kelsiuos
Ant pluošto tavo spindulių sustot
Ir viltį lyg akimirką rudens
Tarp lapų krentančių ir lipdančių akis
Išsaugot
Klausysiuos jos žydėjimo šviesaus
Vėlai vėlai po mirgančia naktim
Ilsėsiuos nieks neklaus ir nieks nebaus
Lapus ir lietų gaudysiu savin
Turėsiu viską
Ilgą giesmę per šalčius
Eilėm išrašinėtus žemės plotus
Sutūpusius veidan miegot paukščius
Nušiurusio vaikystės švarko lopus
Esu - sakysiu dangui - aš esu
Šioj žemėj po globa tavąja gyvas
Ėjau artyn tikėdamas lemtim
Jaučiu švieti man pro rūkus kur kyla
Aukštyn nuo žemės auštančios tačiau
Išplėšt tikėjimo iš rankų nepajėgia.