apsiblaususiom akim
marmuro viršūnių kraupiam spindesy
įkrentu į pasaką
kurios nenorėjai man pasekti
trys mediniai šaukštai
aštuonios “aptrupėję šachmatų figūrėlės”
svetima daina
ne tas natų sąsiuvinis
du aštuoni penki trylika
ir taip iki begalybės plius trys