Nebus, Linuka, žiemos

Už lango tamsios naktys,
po langu liūdnos zylės
plevena tartum žvakės
kūneliais geltonais,

kažkokiuos toliuos rytas
lėtai per žemę ritas
link mūsų, tik atrodo,
kad jau nebeateis.

Ir sniegui nėra vietos,
nors kalendorius baigias,
turėtų būt Kalėdos
ir šviesos virš galvų

devyniaragių elnių,
kurie neatabėga,
tik dūzgia gruodžio lietūs,
kaip bitės be namų.