Pamečiau dievą.
Nežinau, kur ir kada,
gal iš kišenės iškrito,
kai gundėm kits kitą.
Gal nusviedžiau
nuo skardžio žemyn
į šventą juodulių upę.
Negi jis plaukti mokėtų,
plauktų ir jį atrastų kiti,
kaip aš - pametę.
Aš? Mane kiti išmes.
Nelauksiu kranto - grimsiu.
Tik šitaip nepamesiu nieko kito -
nei raktų, nei sapnų.


Alchemikas iš už Neries











