ji

jos katinas
tik rusvas
gyvena ji ne pirmam aukšte
ir nori kad negerčiau svaigalų
aš prižadu ir palūžtu
nes jos vyro daryti langai
mane užveda girtavimui
ji tai žino
nes stovi prie durų
ir žiūri į tvarkingai įrėmintą
praeivio jausmą
jos mintys pažadina angelus
bet nekenčia manęs
o aš tik amžiams
norėčiau įsipainioti į jos naktinius
arba priartėt per kokį sprindį
bet ji nenori kad aš svaiginčiaus
ir savo žvilgsniu sustabdo jausmus
vienai dienai
ir tik tada aš vaikštau
pusiau pamišęs ir be jos