O jei kartais virš galvos,
viršum mano žilos galvos
praskris debesėlis pilkas
be jokios priežasties
tiesiog ims ir praskris,
apsidžiaugsiu kaip vaikas,
gal net eilėmis prabilsiu,
ar pievoje vartysiuos kūliais
tarp rasakilų ir smilgų.
Po lubinų kandeliabrais
žvangutis tilindžiuos ir
katilėlis mėlynas bus tąkart
aukščiau galvos, mano
žilos galvos.
O vabalėliai juodi ir spalvoti,
iš vaikystės paveikslėlių
byrės ir byrės
ant mano galvos,
mano žilos galvos
kaip sunkios mintys-
didžiausias mano turtas.


Diudia Pauteckas




















