Laikrodis

Ant sienos kabojęs laikrodis trumpam sustojo ir po akimirkos ėmė suktis atgal.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Visas namas prisipildė laikrodžio tiksėjimo.

* * *

Židinyje blėsta žarijos. Ant fotelios patogiai įsitaisęs snaudžia juodas katinas. Tačiau po akimirkos jis pašoka ir "šauna" lauk pro duris. Prieš išsmukdamas žibančiomis akimis jis pažvelgia į laikrodį, kabantį ant svetainės sienos. Jis senas, antikvarinis. Pro tamsaus ąžuolinio korpuso stiklą matyti sunkiai judanti švytuoklė. Laikrodis visas yra išraižytas keistais rašmenimis.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Antrame namo aukšte pasigirsta žingsniai. Tvirti, bet atsargūs. Artėja link laiptų.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Žingsniai susilieja su šaižiu laikrodžio tiksėjimu. Ir vis artėja, ir artėja.
Keistas garsas nutraukia slogios nuotaikos prisipildžiusią ramybę – nuo laiptų ritasi namo šeimininkas. Tarsi sulėtintame filme.
Laikrodžio rodyklės ima lėtėti su lig kiekvienu trenksmu į laiptus. Kai tik žmogus pasiekia žemę, laikrodis sustoja. Tiksėjimas liaujasi…

* * *

Namo židinyje plaikstosi ugnis. Svetainėje patogiame krėsle sėdi žmogus. Kairė sugipsuota koja guli ant suolelio priešais liepsną. Namo šeimininkas ramiai papsi pypkę, mąsto. Rytoj laukia puiki diena. Ant kelių šiltai įsitaisęs miega juodas katinas. Po akimirkos žmogus užsnūsta. Ant šalia stovinčio stalelio garuoja kava. Viskas dvelkia ramybe…
Staiga katinas pramerkia akis. Jo jautrią klausą sudirgina keistas, vis stiprėjantis garsas.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Gyvūno tiriamasis žvilgnis nukrypsta į lakrodį. Tačiau šis kol kas ramiai eina savo tempu. Monotoniškai, kaip visada. Katino akys pamažu užsimerkia ir jis vėl murkdamas užsnūsta ant šeimininko kelių. Po valandeles vės pasigirsta šaižus garsas.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Dabar jau laikrodžio rodyklės sukasi žymiai greičiau. Jos skrieja atgal. Ciferblatas ima keistai vibruoti. Visa tai persiduoda laikrodžiui, sienai. Jaučiama visame name. Jų greitis po truputį didėja. Darosi karščiau. Viskas aplinkui nušvinta raudonai geltona spalva.
Lauke girdėti šauksmai:
- Greičiau!
- Nagi, pasiskubinkit!
- Dar vandens!..

* * *

Ryte tekanti saulė savo spinduliais apšviečia didžiulę nuodėgulių krūvą. Iš jos išsiskiria tik mūrinės sienos gabalas. Pajuodęs, aptrupėjęs. Keista, kad po įvykusios nelaimės jis išliko. Ant pajuodusio mūro kabo laikrodis. Senas, antikvarinis. Visiškai nepaliestas liepsnos. Atrodo, lyg jis būtų norėjęs išsivaduoti iš lasvę ribojančio namo. Laikrodis per gaisrą net nepajuodo.
Ore tvyro įtampa. Netrukus visa aplinka prisipildo šaižaus ir ausį rėžiančio tiksėjimo.

Tik - tak, tik - tak, tik - tak…

Rodyklės, trumpam stabtelėjusios, ima suktis atgal.

* * *

Antrasis Pasaulinis karas…