prisikėlimai

kiemas atrodo kaip vakar-
krykštauja kiek purvini
tačiau kaip visąlaik spalvingi
narcizų žiedai -
pro tarpus tarp ilgakasių žolių
matosi puse kojos purve
įstrigęs nedidelis ežiukas-
dar šiandien kupinos laimės
prisikėlė rudenio mūzos-
vienos- dailios kaip iš natų sudėtos-
kitos savuosius saksofonus
vandenyje pamirkiusios -
ir debesys visai ne pilki -
pilkos tik jų skaros-
kaip ir žmogus savąjį medį
medkirčių darže pasėjęs