Viskas kvaila, netikra, ne vietoj,
tartum bitę matytum ant sniego.
Naktimis traukiniai važinėja,
o rytais jos ant pylimo lieka
tokios varganos ir išdarkytos,
iš akiduobių styrančiais bėgiais, -
prašo guosti, maldauja gailėtis
kaip avelės pūgon išvarytos.
Tik kam guost? - Vėl atlėks išbadėję
traukiniai, mes vienodai tai žinom
ir ant bėgių viens kitą sodinam
lyg per klaidą myriop nuteistieji.
O aplinkui nušiurpę berželiai,
barška trapios išdžiūvusios nendrės,
šaltis gniaužia naktį net spengia,
skrenda bitė lediniais sparneliais.