***

Mes esame šventėje,
kuri mūsų nemėgsta.
Galiausiai
ji nusimeta kaukę
ir pasirodo,
kokia besą iš tikrųjų:
stotis,
kur manevruoja traukiniai.
Ant bėgių susitingę šalti milžinai.
Užrašai kreida and vagono durų.

Čia daug tramdomos prievartos,
nors taip nederėtų sakyti.
Čia visos detalės sunkiasvorės.
Sunkoka pamatyti čia dar kitą dalyką:
saulės blyksnį,
bėgantį namo siena,
paskui nutvieskiantį žibančius veidus,
neparašytus Biblijoje žodžius:
„Eikš pas mane,
nes aš toks pat
prieštaringas kaip ir tu“.



Rytoj aš dirbsiu jau kitame mieste.
Skubu tenai ankstyvą rytą,
tarsi didelis juodai mėlynas cilindras.

Vaikai susispietę į krūvą
tylėdami laukia mokyklos autobuso,
vaikai,
už kuriuos niekas
nesimeldžia.