Buvo liūdnas ruduo,
Tarsi paukščiai išskristų į karą:
Ir koviniai kovai,
Ir taikieji bulvarų balandžiai.
Žemėn krintančią plunksną
Į sūkurį vėjas įvėlė,
Ir mačiau- tavo veidas nubalo.
Buvo liūdnas ruduo,
Ir griežlė kimo užmiesčio pievoj,
Ir falangom per dangų
Girgsėdamos gervės nutolo,
O gegučių vaikai,
Antrąkart pamesti, vanagėjo.
jeigu kuolininkui – “kaltininkui” žodžiai pavasaris /paukščiai /dagilis – girdėti, tai ką dabar daryt?
Gal jis lietuvių kalbos komisijai projektą ruošia pakaitalus žodžiams
“pavasaris… ruduo” nuuu vat populiariojo “dulkintis – fuck me” erdvėje?
tai ką?
o antra –
kas čia per liguista akcija su ištiesta ranka įteiginėt savąjį genialumą? –
tokią poetę, toookią ---biški pakuolino. Pasigailėkite…. Ir suplūdo gailėtojų minia….
o trečia---nuuu Vainius, nu klasė! lenkiuosi –
išgelbėjai klasikę – prašytoją,.atjojai ant balto žirgo.
Eik tu sau- Šaunuolis!
Neverta pergyventi dėl "pažymių" - viskas labai subjektyvu. Žavu tai, kad kas vienam juoda, kitam - balta. Svarbu paties autoriaus santykis su savo kūriniu - ar pakankamai savo "vaiku" pasirūpinau? Kritika suteikia papildomų paskatų dirbti geriau.
asmeniškai nejaučiu pagarbos 5-lygininkams, kalantiems kuolus gerai vertinamiems eiliams be komentarų.
"kuolas, nes banalus tas kūrinys - standartinis paukščių/rudens vartojimas, klišos frazės, tokios kaip liūdnas ruduo, paukščiai į karą ar pamesti gegučių vaikai ir pabaiga akivaizdžiai iš kažkur pasiskolinta, nes labai girdėta"