Lipniais dievo Šivos pirštais
Varvėjo vakaro voratinkliai
Trapiam kely
Lyg ostijos paviršiuje
Mano žmogus
Dėliojo savo nerimus
Raudoni, žali
Gelsvi ir mėlyni
Kvepiantys žalvario dulkėm
Ir aštrūs tarsi duonriekis...
Už tūkstančio naktų
Paslėptos durys
Aplietos laukimo vašku
Mano žmogui...
Tai tik šuolis užmerktom akim
Virš bobų vasaros
Voratinklių


VSEP










