Prakeiki kelią batais nukleiptais,
tačiau meni jį leisdamasis laiptais
lyg moterį, kuri tau sako taip tais
ženklais, težinomais tik jai – slaptais.
Idėjos - tartum nosinė drėgnos –
melodija tėra garsų žargonas
gėlėj, danguj, skylėj, senuos vargonuos
(suknia su iškirpte brangiau kainuos) …
Ilsiesi tu, o nuovargis didėja,
atgimsta knygoj, miręs raidėje,
ir pinga: kaina juk yra, deja,
pirma ir paskutinė jo idėja.
Prakeiki kelią smaugiamu vairu
(šis virpa net nuo menko žvyro),
bet sveikini jo akmenis – jie tvyro,
kai duobės tavyje. Ir nešvaru.


leo m









