Viešpatie, regiu ir vėlei šitą taurę

per ledo formos užuomazgas
tarsi prasmengantis nerimas
pėdina klykiantis juozapas
įsūnio palaikais nešinas

traška vandens valios apraiškos
vargiai bet visgi išlaiko
ar tu žmogus ar tu nekrikštas
virš galvos tėvas o vaikas

sako
- tai viešpatie tėve
šio lapkričio naktį gaurią
prisegei švytinčią vėlę
suvertei kupiną taurę

ir štai apgirtęs pridergęs
kelnių prašmatnų fasoną
priešų draugų nepasmerkęs
gelbsčiu pašvaiste sodomą

juozapas klykia iš baimės
kas laukia judviejų šičia
vidury ežero salvės
dievas augina bažnyčią

ant baltų įsūnio kaulų
gulasi kaulai patėvio
rodysis tūkstantis saulių
dieve širdis iškentėjo

tūkstantį metų paskui
kitas iš niekur atslinko
ėjome bet pakeliui
motinos kaklas nulinko