Stikliniuos vėjo rūmuos vaikščiok
Tyliai.
Į veidrodinius adatėlių smaigalius
Nepažiūrėk.
Neprisiminki vardo savo motinos ir
Nematyk
Kaip tavąjį šalčiu išpjauna sienoj.
Kimba
Prie lūpų inkrustuotos taurės, tad
Neatsigerk.
Nepagalvok, neklausk ir nebandyk suprasti.
Šerkšno dulkių
Tik nepapūsk nuo stalo. Vandeniniais laiptais nepaslysk.
Ir nesišildyk.
Sutūpusių melsvų ugnies liežuvių
Nebaidyk.
Lašnojančiom šviesos spingsulėm nesirodyk kelio, nes
Beliks
Tik paskutinė ir vienintelė karti karšta raudona
Atgailos srovė
Po šimto metų lygiai kur
Prisirpsta
Didžiulėm atleidimo kekėm.
Nekalbėk.