Baltaisiais
Balandžiais
Iš lizdo pakilę,
Apsupę gimtinėj
Daug ratų,
Išskrido
Neramūs
Į tolimą tylą
Prabėgę
Mokykliniai metai.
Vaivorykščių
Bokštuos
Jie saulėn sužiuro,
Iš pasakų
Mūsų išskridę,
Tik liko
Jų blyksniai
Kaip strėlės Amūro
Širdy
Atminimais įstrigę.
Ties kryžkelėm
Pėdsakus
Tyliai išbarstę,
Pilka
Užmarštim
Prisidengę,
Jie jau niekada
Nebeužveria vartų
Į klykiančių
Gervių padangę.
Jie tolsta
Ir tolsta
Pro vėtrungių vėsą
Pageltusių rudenių
Šuoliais,
Kaip vakaro
Aidas,
Kaip džiaugsmas išblėsęs,
Kaip ryto
Žvaigždžių aureolės...